Kovo 23–24 dienomis Nyderlanduose vyko Baltijos Asamblėjos susitikimas žiedinei ekonomikai, jos įgyvendinimui bei plėtrai aptarti. DELFI pasidomėjo, apie ką buvo kalbamasi susitikimo metu?
žiedinė ekonomika
154 straipsnių
Saulės elektrinė ant stogo – gan dažnai pastebimas reiškinys užsienyje, jau dažnesnis ir Lietuvoje. Tai „žaliąją“ energiją generuojanti sistema, tačiau ar jos moduliai gali būti perdirbti, o juose esančios medžiagos sugrąžinamos atgal į gamybą?
Kavos tirščiai – vertinga žaliava. Tuo įsitikinę mokslininkai. Jie jau surado nemažai būdų, kaip būtų galima panaudoti tirščius ir šiuo metu prakalbo net apie dyzelino gamybą.
Nevyriausybinės organizacijos siūlo pakeisti maisto atliekų tvarkymo taisykles maisto produktais prekiaujančiuose prekybos centruose. Taip norima sumažinti tinkamų vartoti maisto produktų išmetimą bei didinti tokių atliekų perdirbimą. DELFI domisi, kas keistųsi, jei būtų šiai idėjai pritarta.
Daiktų dizainu užsiimanti Evelina Kudabaitė teigia, jog dizaineriui svarbu būti lanksčiu bei sąmoningu. Ekologija Evelinai svarbi ne tik kūryboje, bet ir kasdienybėje. Kūrėja pasakoja, jog medžiagų savo darbams gauna net ir lentpjūvėje.
Aliejaus perdirbimas – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Iš surinkto panaudoto aliejaus gaminami biodegalai – biodyzelinas. Taip diegiama beatliekė gamyba, prie kurios prisideda ir lietuviai – įmonė „Biomotorai“ aliejų surenka ne tik gimtinėje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje bei Rusijo...
Šiandien susiduriame su opia aplinkosaugos problema – mažėjančiu baigtiniu išteklių kiekiu ir didėjančia besikaupiančių atliekų gausa. Siūlomas problemos sprendimas – nauja, žiedinės ekonomikos forma. Kas tai ir kaip lietuviams sekasi ją įgyvendinti?
Į šalies sąvartynus keliauja mažiau atliekų ir daugiau jų yra perdirbama, rodo Aplinkos apsaugos agentūros skelbiami 2016-ųjų duomenys. Ekspertai, vertindami juos, įžvelgia ne tik tolesnes atliekų mažėjimo tendencijas Lietuvoje, bet ir tai, kad jų pritrūks statomoms deginimo jėgainėms.
Dar nuo pramonės revoliucijos laikų baigtiniai ištekliai Europoje buvo naudojami taip, tarsi niekada nesibaigtų, tačiau šiandien suvokiama pakartotinio išteklių panaudojimo svarba. Dėl didėjančios baigtinių išteklių paklausos atsigręžiama į žiedinės ekonomikos principus, kuria remiantis ištekliai bū...
Europos Sąjungoje kasmet susidaro 600 mln. tonų atliekų, o augant populiacijai ir stiprėjant ekonomikai jų tik daugės. Europai vis garsiau kalbant apie žiedinės ekonomikos, produktų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo būtinybę, Lietuvai taip pat teks pasirinkti atliekų tvarkymo kelią, pranešime s...
Didžiosioms pasaulio valstybėms pereinant prie „žalio“ verslo, jų pėdomis po truputį seka ir Lietuva. Šalyje vis daugiau įmonių, kurios vadovaujasi tausaus vartojimo principais. Tačiau „žalias“ verslas populiarėja ne tik dėl aplinkosauginio aspekto. Vis daugiau įmonių supranta, jog toks veiklos pobū...
Ar galime įsivaizduoti pramonę be atliekų? Specialistų manymu, apie tai galvoti dar labai anksti, tačiau pastebima, jog laikui bėgant gamyboje sukuriama vis mažiau atliekų.
Pasaulyje, kuriame ištekliai senka, vis labiau plėtojama perdirbimo pramonė. Pasinaudodami naujomis technologijomis galime perdirbti beveik kiekvieną daiktą. Vis dėlto, vis didesnė dalis atliekų Lietuvoje yra ne perdirbama, bet sudeginama.
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai didėjančio atliekų kiekio problemą. Tausiam vartojimui tampant prioritetu, bandoma įdiegti žiedinės ekonomikos principus, kurie turėtų pakeisti kai kuriuos gyventojų įpročius. GRYNAS.lt aiškinasi, ko...
