154 straipsnių
Helio dujomis pripildyti balionai jau tapo gana įprasta rugsėjo 1-osios, gimtadienio ar kitos šventės puošmena. Tačiau aplinkosaugininkai tikina, kad kartą pakilę, balionai turi kažkur ir nusileisti – dažnai savo gyvavimą balionai baigia plūduriuodami vandenynuose ar net jūros vėžlių skrandžiuose.
„15 metų su atliekų tvarkymu susijusi bendruomenė renkasi tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, kad įsiklausytų į vieni kitų nuotaikas, poreikius, lūkesčius, bendrystes ir skirtumus. Tai tapo bendro vertybių perkainojimo, supratimo paieškos, susitikimų, įsipareigojimų, veikimo, pokyčių ir partner...
Dar 1970 metais įkurta „Zero waste Systems, Inc“ kompanija siekė įrodyti, kad niekas nėra šiukšlė – tuomet kompanijos misija buvo surinkti elektronikos industrijos chemines atliekas ir jas perparduoti. Šios kompanijos atsiradimas siejamas su „Zero waste“ arba beatliekės filosofijos pradžia, kurią, p...
Atsinaujinančių išteklių energetikos, mažiau gamtą teršiančios gamybos neužteks, kad išsaugotume pasaulį nuo ekologinės katastrofos. Jei neatsisuksime į žiedinę ekonomiką, nepavyks susitvarkyti su užterštumo ir šiltnamio efekto grėsmėmis. Tuo įsitikinęs Suomijos inovacijų fondo „Sitra“ Žiedinės ekon...
Šių metų pradžioje Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija apie Mauricijaus džiunglėse pasiklydusios lietuvės paiešką – ji apie pavojingą situaciją dar spėjo artimiesiems pranešti mobiliuoju telefonu. Žmonėms įgaunant vis daugiau drąsos keliauti po atokias tolimas vietoves, specialistai atkreipia dėme...
Penki didieji Lietuvos miestai ruošiasi permainai – nuo 2019-ųjų bus pradėtas atskiras maisto atliekų surinkimas. Virtuvėje susidarančios maisto atliekos yra vienas sudėtingiausių atliekų srautų, kurio tvarkymas kelia nemažai iššūkių ne vienai savivaldybei Europos Sąjungoje. Tačiau Šiaurės Italija y...
Šiuo metu milijardų žmonių dėmesys nukrypęs į Pasaulio futbolo čempionatą, tačiau retas susimąsto, kad varžybų metu stadionuose sunaudojama 5 kartus daugiau energijos nei įprastai. Toks elektros vartojimas gali sutrikdyti elektros sistemą, todėl reikalingi patikimi energijos valdymo sprendimai.
Vasarai įsibėgėjus, nemažas žaliųjų atliekų kiekis susidaro ne tik soduose ar daržuose, bet ir mūsų virtuvėse – padaugėja arbūzų skiltelių, trešnių kauliukų ar kitų šviežių daržovių lupenų bei likučių. Visas šias atliekas galite sutvarkyti patys ir net sutaupyti – pasigaminti komposto – natūralios i...
Vasarai įsibėgėjus nemažas žaliųjų atliekų kiekis susidaro ne tik soduose ar daržuose, bet ir mūsų virtuvėse – padaugėja arbūzų skiltelių, trešnių kauliukų ar kitų šviežių daržovių lupenų bei likučių. Visas šias atliekas galite sutvarkyti patys ir net sutaupyti – pasigaminti komposto – natūralios ir...
Kalbant apie atliekų tvarkymo permainas Lietuvoje – kylančias Vilniaus bei Kauno kogeneracines jėgaines, aplinkosaugininkai ir atliekų tvarkymo bei žiedinės ekonomikos ekspertai vis garsiau užsimenama, jog AB „Akmenės cementas“ taip pat gali deginti dalį susidarančių atliekų.
Vienas trilijonas arba tūkstantis milijardų eurų – tai pasaulinė ekoinovacijų rinka, kuri ateityje dar padvigubės. Jei Lietuva galėtų „atsikąsti“ bent dalį šios rinkos pasiūlydama savas inovacijas – ypatingai gerai gyventų. Tačiau verslas neskuba investuoti į žiedinę ekonomiką.
Praėjusią savaitę nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ir Aplinkosaugos koalicija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą bei Vyriausybę pritardamos atliekų deginimo bei importavimo ribojimams.
Dar 2016-ųjų metų gruodį tuomet naujai paskirtas aplinkos ministras Kęstutis Navickas žadėjo apmokestinti vienkartinius kavos puodelius. Tačiau šis pažadas esą buvo tik pavyzdys – dabar, ministro teigimu, paruoštas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo bus taikomi nauji aplinkos teršimo pakuotėmis ta...
Nepaisant mūsų atliekų tvarkymo įpročių, Europai ruošiamos permainos – praėjusią savaitę Europos Parlamentas įpareigojo Europos Sąjungos valstybes iki 2035 metų pasiekti, kad 65 proc. buitinių atliekų būtų perdirbama, o sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 10 proc. atliekų.
Nepaisant mūsų atliekų tvarkymo įpročių, Europai ruošiamos permainos – praėjusią savaitę Europos Parlamentas įpareigojo Europos Sąjungos valstybes iki 2035 metų pasiekti, kad 65 proc. buitinių atliekų būtų perdirbama, o sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 10 proc. atliekų.
Balandžio 18 d. Europos Parlamentas (EP) įpareigojo ES valstybes iki 2035 m. pasiekti, kad 65 proc. buitinių atliekų būtų perdirbama, o į sąvartynus jų būtų išmetama ne daugiau kaip 10 proc.
„Apsilankymas parduotuvėje be plastikinių maišelių ar bambukinis dantų šepetėlis su žiupsneliu sodos vietoje dantų pastos“ – pirmuosius „Zero waste“ filosofijos žingsnius, vedančius link švaresnio rytojaus, įvardija ekologiškos gyvensenos puoselėtoja Gintarė Dambrauskaitė.
Nusprendę įsigyti naują baldą dažniausiai nepagalvojame, kad išsvajota knygų lentyna gali stovėti ne prašmatnioje baldų parduotuvėje, o prie konteinerio ar močiutės sandėliuke. Baldus antram gyvenimui prikelianti vilnietė Rūta sako, jog išmesti – visada spėsime.
Žiedinė ekonomika – dar dažnam kiek keistai skambanti sąvoka, tačiau tai nauja ekonomikos rūšis, kurioje savo vietą atranda ir ekologija bei aplinkosauga, ir maisto atliekomis mintančios lervos.
Žiedinė ekonomika – dar dažnam kiek keistai skambanti sąvoka, tačiau tai nauja ekonomikos rūšis, kurioje savo vietą atranda ir ekologija bei aplinkosauga, ir maisto atliekomis mintančios lervos.
