154 straipsnių
Visuomenėms vis labiau spaudžiant valdžią ir verslą dėl žemės ateities bei ekologijos, vis populiaresnė tampa žiedinės ekonomikos idėja. Žiedinė ekonomika pagrįsta principu, kad panaudotos gamybai ir vartojimui medžiagos nepildytų sąvartynų, bet grįžtų į gamybos procesą ir vėl būtų panaudojamos.
Jeigu kas prieš 10 metų būtų pasakęs, kad Lietuva galės pasigirti sėkmės istorija atliekų tvarkymo sektoriuje, greičiausiai niekas nebūtų patikėję. Dar 2011 metais Lietuva 77 proc. atliekų vežė į sąvartynus ir tik 19,98 proc. perdirbo. Su tokiu rezultatu slėpėmės sąrašo pabaigoje. Šiandien situacija...
Dalijimosi ekonomiką gana sunku apibrėžti, tačiau šis ekonomikos modelis gali prisidėti prie planetos išsaugojimo – naudojant tuos pačius daiktus, menksta perteklinis vartotojiškumas, taip pat yra padidinamas tokių materialių daiktų, kaip, pavyzdžiui, automobilis, efektyvumas.
Nuo 2025 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, privalės užtikrinti atskirą tekstilės atliekų surinkimą. Šalyje turės būti organizuojamas pakartotinis tekstilės atliekų naudojimas ir perdirbimas, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną ar būtų sudeginama. Kas šiuo metu stabdo tek...
Visi savo spintoje turime nebenešiojamų drabužių, nereikalingų medžiagos skiaučių. Dalis jų keliauja į tekstilės atliekų konteinerius, dalį išdalijame arba išmainome į kitus dėvėtus drabužius. Tačiau, kurie iš mūsų pagalvojame, kad iš senų džinsų ar palaidinės galima pasiūti naują drabužį arba net p...
Pasaulyje augantis elektros ir elektroninės įrangos atliekų srautas sukelia aplinkosaugos ir sveikatos problemas, nes vis dar dauguma elektronikos atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama. Juvelyrinių dirbinių pramonė – vienas iš pavyzdžių, kaip galima kurti tvarią ekonomiką ir taupyti gamto...
Internetiniuose skelbimų portaluose gyventojai dalinasi žinutėmis apie savo senus baldus, buities prietaisus, kuriuos galėtų padovanoti. Visai neseniai atsirado dar vienas būdas, kaip atiduoti nebereikalingus daiktus. Tai – „DĖK‘UI“ stotelė. Kol kas ji yra tik Vilniuje, tačiau gyventojai ja aktyviai...
Ką bendro turi buriavimas ir besikeičiantys pasaulinės ekonomikos veiklos principai? Daugeliui besidominčių buriavimu ar susipažinusių su žiedinės ekonomikos principais tokių klausimų nekyla, kaip ir nereikia pristatinėti 42 metų britės Ellen MacArthur. Anksčiau nenusimaniusi apie ekonomiką, šiandie...
Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. viešuosiuose renginiuose nebebūtų naudojama vienkartinių plastikinių indų. Tai, kad šios nuostatos būtų laikomasi, rūpinsis renginių organizatoriai. Kontrolė bus patikėta Savivaldybės skyriams, policijai, už viešąją tvarką ren...
Europos tvaraus verslo federacija paskelbė 2019 metų Europos žiedinės ekonomikos apžvalgą ir šalių reitingus. Ecopreneur.eu yra ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija, kuri šiuo metu apjungia penkias Europos Sąjungos šalių asociacijas. Kartu jos atstovauja daugiau kaip 3000 ekologiškų, daugi...
Nors jums gal ir atrodo kitaip, iš tikrųjų jūsų seneliai kaime nėra sužavėti, kad bent kartą per mėnesį jiems atvežate nereikalingų savo daiktų. Pradžioje jie džiaugėsi senu jūsų televizoriumi, duonos skrudintuvu ar pakabinamu krištoliniu šviestuvu, bet dabar jau nebenori dirbti sandėlininkais.
Ilgus dešimtmečius Kinija buvo viena didžiausių plastiko atliekų importuotojų. Praėjusiais metais Kinijai priėmus sprendimą nebepriimti plastiko atliekų iš kitų valstybių Europoje ir ne tik, kilo sąmyšis – su savomis plastiko atliekomis šalims pačioms tenka pradėti efektyviau tvarkytis. DELFI domisi...
Antrinių daiktų rinka Lietuvoje yra labai maža, tačiau naują postūmį šiai rinkai augti teikia Alytuje atidarytas pirmasis daiktų mainų punktas, kur žmonės nemokamai gali ne išmesti, bet palikti naudoti dar tinkamus daiktus. Mainų principu veikianti paslauga suteikia galimybę kitiems miesto gyventoja...
Verslo dienraštis The Financial Times rašydamas apie žiedinę ekonomiką žemės ūkyje geru pavyzdžiu laiko Lietuvoje veikiančią žemės ūkio bendrovę. Ūkis dirba taip, kad kiekvienoje atliekoje įžvelgia naudą. Taigi, atliekų beveik nesusidaro. DELFI domisi, kaip tai pavyksta padaryti.
Maisto švaistymo problema Lietuvoje sulaukia vis daugiau dėmesio. Plintant ekologijos, atsakingo vartojimo ir žiedinės ekonomikos idėjoms, vis daugiau gyventojų ima sąmoningai tausoti išteklius bei aplinką ir įdėmiau apgalvoja kasdienius pasirinkimus. Tam abejingi nelieka ir maisto pramonės atstovai...
2050-aisiais pasaulio vandenyse plastiko bus daugiau nei žuvies, o sparčiai eikvojami natūralieji ištekliai yra riboti. Europos Sąjungos aplinkosaugos veiksmų plane yra aiškiai nurodyta, kad privalome gyventi atsižvelgdami į mūsų planetos galimybes. Nenuostabu, kad esama padėtis skatina naujų būdų p...
Mūsų šalyje jau nekyla abejonių, kad reikia žengti žiedinės ekonomikos link. Lietuva jau imasi iniciatyvų, prie kurių turėtų priprasti ne tik verslas, bet ir gyventojai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Ar sugebėtumėte gyventi be vienkartinių pakuočių?
Paversti atliekas ištekliais būtų lengviau, jeigu visapusiškai būtų įgyvendinami Europos Sąjungos atliekų teisės aktai, kuriuose numatyta atliekų hierarchija, būtinybė užtikrinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir šalinimo sąvartynuose mažinimo tikslai. DELFI pasidomėjo, kaip šiame Europos kontekste ...
Žiedinė ekonomika galėtų būti kelias tvaresnės aplinkos link, prie kurios gali prisidėti kiekvienas, teigia įmonės „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas Domantas Tracevičius. Jis sako, kad šiandieninė mada: ne taisyti, o pirkti naują daiktą yra itin nedraugiška gamtai, o būtent žiedinė ekonomika gali sukurti...
Europos aplinkos agentūra (angl. European Environment Agency, EEA) paskaičiavo, kiek elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atsižvelgiant į dabar ES šalyse naudojamas energijos rūšis ir visą transporto priemonės gyvavimo ciklą, įskaitant ir jų gamybos pro...
