žemaičiai

Ko gero, nuo mokyklos suolo mums įkalta į galvas, jog Lietuvoje naudingosios iškasenos yra tik žvyras, smėlis, molis, dolomitas, klintys ir durpės – nieko ypatingo. Dar druska ir auksas. Bet geologai teigia, jog akmens druskos klodai Lietuvoje labai giliai po žeme, o aukso (smiltelių pavidalu) žvyro...

Sovietmečiu kai kas Skuodą pašaipiai vadindavo lietuviškąja Kamčiatka. Bet ne todėl, kad ten būta ugnikalnių. Tiesiog autobusu nuvažiuoti iš Vilniaus į Skuodą prireikdavo 7–8 valandų. Kalbama, jog vienas žymus Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas į pasaulį paleidęs frazę, jog Lietuva prasideda ...

Velykų laukimo metas buvo ilgas, o su bundančia gamta prasidėdavo ir ūkio darbai, tad po ilgo bei tamsaus žiemos sąstingio atbusdavo ne tik gamta, bet ir žmonės. Velykos buvo neatsiejamos nuo gyvybės simbolio margučio, o kuo pamaloninti pilvus, išmone pasižymėjo net vargingiausia šeimininkė.

Šiandien mums įprasta ant stalo matyti ruginę duoną, gaminti įvairiausius patiekalus iš bulvių, o dieną pradėti nuo juodos kavos puodelio. Tačiau senoji lietuviška virtuvė atrodė kiek kitaip, nei šiandien, o jai būdingos savybės ir ritualai gali nustebinti net ir didžiausią mūsų tautos tradicijų puo...

Skanaudami cepelinus ar šaltibarščius esame tikri, kad tai nacionaliniai mūsų šalies patiekalai – jie pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie lietuvišką virtuvę. Bet yra ir daugybė kitų lietuviškų valgių ar maisto produktų, kuriais mėgaujamės kasdien, tačiau net nesusimąstome, iš kur jie atsirado....

Fo­to­gra­fas. Dak­ta­ras. Žur­na­lis­tas. Kny­gius. Et­no­gra­fi­nio an­sam­blio šo­kė­jas. Ke­liau­to­jas. Kul­tū­ros ir že­mai­čių kal­bos ži­no­vas. Že­mai­ti­jos pa­trio­tas. Kiek­vie­nas, ku­ris pa­žįs­ta šį žmo­gų, ga­lė­tų pri­dė­ti nuo sa­vęs ir dau­giau epi­te­tų. Be šio vy­riš­kio ne­bū­n...

Prieš 800 metų, 1219 m., Ipatijaus metraščiuose buvo aprašyta Voluinės ( Volynės) taikos sutartis, kurią su Voluinės didžiuoju kunigaikščiu pasirašė Lietuvos, Deltuvos į Žemaitijos kunigaikščiai. Žemaičių kunigaikščių Gerdvilo (Erdvilo) ir Vykinto paminėjimas – pirmas patikimas įrodymas, kad jau tuo...

Legenda byloja, kad kadaise ežeras plytėjo toli vakaruose. Tačiau per audrą jį pasigriebė viesulas ir ėmė nešti į rytus. Iš ežero-debesies labai smarkiai lijo. Viena žemaitė su nuostaba sušuko: vaje, kaip plate lej! (plačiai lyja). Tai viena iš Platelių miestelio pavadinimo atsiradimo versijų.

Stiklas ir šviesa neatsiejami vienas nuo kito. Šis derinys subtiliausias išraiškas įgijo bažnytinėje dailėje, ypač vitražo mene. Štai Varniuose Žemaičių vyskupystės muziejuje dirbantiems muziejininkams kilo mintis įspūdį keliančią stiklo ir šviesos idėją pritaikyti laikinoje šventinėje instaliacijoj...

Šatrijos kalnas vieniems vertingas kaip gamtos, kitiems – kaip senosios baltų kultūros paminklas. Vos atgavus nepriklausomybę žemaitis Adolfas Gedvilas sugalvojo grąžinti kalnui šventąją ugnį – rašytiniuose šaltiniuose vyras atrado, kad dar Vytautas su Jogaila, krikštydami žemaičius, ją užgesino ir ...

Laidoje „Tarp miesto ir kaimo“ žiūrėkite: Alytaus rajone, Punios kaime, ūkininkaujančius Vitaliją ir Algimantą Žemaičius drąsiai galima vadinti pažangiais žemdirbiais. Jų specializuotas gėlininkystės ūkis – didžiausias šalyje. 3 hektaruose šiltnamių gėlės auginamos visus metus, čia įdiegtos modernio...