100 straipsnių
Gyvename laikais, kai klientai kruopščiai rūpinasi savo perkamų ar vartojamų produktų poveikiu aplinkai. Todėl mažmenininkai jau seniai turėjo suprasti, kad tvarumas nėra trumpalaikė tendencija – tai šiandienos pasaulio dalis. Persiorientavimas prie gamtai draugiškos veiklos prekybininkams reiškia d...
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas išsižada planų įvesti automobilių taršos mokestį. Tai, pasak politiko, dabar yra susisiekimo ministro galvos skausmas, ne jo. Kita vertus, taršių transporto priemonių vairuotojai turėtų suklusti – jų laukia griežtesnė kontrolė. S. Gentvilas taip pat žada keisti p...
JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ 2022 metų tyrime apie tvarumą ir kriptovaliutas teigiama, kad vien bitkoinų kasimui (angl. mining) per metus suvartojama tiek energijos, kiek jos pagaminama vidutinio dydžio valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose. O štai Kembridžo moks...
Medienos pramonės sektoriuje, naujausiais duomenimis, dirba apie 5 proc. visų šalies gyventojų, o sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė siekia apie 4,5 proc. visos per metus Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės. Statistikos departamento duomenimis, šios ūkio šakos sukuriamos produkcijos eksportas s...
Būdama pasaulinės aplinkosaugos darbotvarkės įgyvendinimo ir klimato apsaugos lydere, Europa iki 2050 m. ketina tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu pasaulyje. Siekdama šio tikslo Europos Komisija (EK) pateikė Europos Sąjungos (ES) Tarybai pasiūlymą dėl teisės aktų rinkinio „Fit for 55“, kuris y...
Su aukštomis energijos kainomis susiduriantiems buitiniams vartotojams ir įmonėms siūloma pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) parama. Iš šių lėšų 608 mln. eurų suma žadama per artimiausius pusantrų metų, o likusi dalis – iki 2030 metų.
Vieno iš Žaliojo kurso pagrindinių veiksnių – trumposios maisto tiekimo grandinės strategija „Nuo ūkio iki stalo“ – tampa vis populiaresnė. Tai įrodo ir 2014 metais įsikūrusios inovatyvios įmonės „Mėlynė“ pavyzdys. Jų gaminama produkcija iš vietinių augalinių žaliavų yra paklausi, o pasiūla nuolat p...
Pasaulinių maisto sistemų pokyčiai kovojant su klimato kaita – ši tema subūrė nuotolinio aukščiausio lygio ministrų susitikimo „World Food Summit“ dalyvius. Kasmetiniame, jau šeštajame susitikime, surengtame Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministro Rasmuso Prehno, dalyvavo ir Lietuvos že...
Lietuva pastaraisiais metais yra dujų infrastruktūros planavimo pavyzdys regione, teigia bendrovės „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius, sekmadienį pradėjus veikti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui GIPL.
Energija, ypač iškastinis kuras, dažnai tampa ginklu tokių agresorių kaip Rusija rankose. Ne vienerius metus stebėdama manipuliacijas dujų rinkoje ir dėl to kylančias energetinių išteklių kainas, Europos Sąjunga imasi veiksmų priklausomybei nuo naftos ir dujų mažinti. Įgyvendinant žaliojo kurso poli...
Jau kurį laiką Vakarų pasaulis eina tvarumo keliu ir vykdo žaliąjį kursą – iki 2050-ųjų metų Europos Sąjunga Paryžiaus susitarimu įsipareigojo užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Rusija, kurios ekonomika tiesiogiai priklauso nuo iškastinio kuro eksporto, dar iki invazijos į Ukrainą manipuliavo ...
Rusijos karas Ukrainoje sudavė smūgį pasaulio mitybos grandinės saugumui – abi šalys pernai pateko į didžiausių pasaulio kviečių, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir sėklų eksportuotojų trejetuką. Nuo jų produkcijos ypač priklausomos mažiau išsivysčiusios ar maisto trūkumą patiriančios pasaulio ...
Jau kuris laikas Vakarų pasaulis eina tvarumo keliu ir vykdo žaliąjį kursą – iki 2050-ųjų metų Europos Sąjunga Paryžiaus susitarimu įsipareigojo užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Rusija, kurios ekonomika tiesiogiai priklauso nuo iškastinio kuro eksporto, dar iki invazijos į Ukrainą manipuliav...
Europos žaliajame kurse numatytas siekis iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu nėra tik skambus lozungas. Šis bei kiti tikslai jau virto realiais teisiniais įsipareigojimais, atsispindinčiais ir Europos klimato apsaugos įstatyme, todėl numatyti pokyčiai – neišvengiami, rašoma pranešime spaudai...
Karas Ukrainoje į Lietuvos žemės ūkį atnešė didžiulių pokyčių, dėl kurių gali neišgyventi kai kurie sektoriai. Tačiau kaip spręsti šias bėdas valdžios ir žemdirbių požiūris skiriasi. Vieni siūlo mažinti gamybą ir taupyti, kiti gaminti kuo daugiau, nes maisto pasaulyje trūks.
Ignas Jankauskas, premjerės patarėjas, sako, kad prasideda svarstymas, kaip keisti žemės ūkio politiką, nes keičiasi geopolitinė padėtis. Tiksliau, atidėti žemės ūkio gamybos mažinimą skatinančias priemones – pakeisti taip vadinamą žaliąjį kursą.
ES Žaliasis kursas numato, kad iki 2030 metų žemės ūkyje turėtų būti reikšmingai sumažinta naudojamų augalų apsaugos produktų ir trąšų kiekiai.
Nors tikima, kad Kremlius nedrįstų visiškai nutraukti gamtinių dujų tiekimo Europai ir netgi siekia parodyti save kaip patikimą dujų tiekėją, tačiau tai Rusija, siekdama didinti spaudimą Vakarams, gali padaryti motyvuodama neva nuo jų nepriklausančiomis priežastimis, sako Vilniaus universiteto Tarpt...
Nyderlandų Wageningeno universitetas ir mokslinių tyrimų centras (WUR) vakar paskelbė studiją, kuria įvertino, kokią kainą teks sumokėti dėl Europos Žaliojo kurso tikslų.
Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, miestai yra atsakingi už 75 proc. pasaulyje išmetamo anglies dvideginio (CO₂), tad siekiant Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų miestai yra skatinami kuo greičiau pereiti prie aplinkai draugiškesnės atsinaujinančios energetikos. Lietuvos...
