žala gamtai

72 straipsnių

Žmonės, turintys pakankamai nuosavos teritorijos, dažnai pasvajoja įsirengti ir nuosavą vandens telkinį. Tačiau ne visi pasirūpina gauti reikalingus dokumentus ir įsitikinti, ar tikrai išmano visus teisės aktus.

Justina Maciūnaitė

Neatsiejami, tačiau nepageidaujami pavasario palydovai yra gaisrai. Aplinkosaugininkai kasmet kovoja su žolės degintojais. Tai didelis nusižengimas, kuris daro didžiulę žalą aplinkai. GRYNAS.lt savo tyrime aiškinasi, kaip nuo tyčinio žolės deginimo nukenčia gamta ir kaip aplinkosaugininkai kovoja su...

LRT TELEVIZIJOS laida „Gamtos inspektoriai“, LRT.lt

„Žmonės atima žvėrių prigimtines savybes – atima jų laisvę“, – apie neteisėtai laikomus laukinius žvėris sako gyvūnų globos specialistė Eglė Mulevičiūtė. Kasmet iš gamtos paimama dešimtys laukinių gyvūnų ir paukščių. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno gyvūno paėmimas yra di...

Justina Maciūnaitė

Prieš pat didžiąsias metų šventes, gruodžio 23 dieną, Vilniaus centre nutrūko nuotekų vamzdžiai, iš kurių pradėjo į aplinką lietis dalies Vilniaus nuotekos. Avarijos likvidavimui sostinės savivaldybėje sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri nusprendė, jog geriau iš nutrūkusių vamzdžių atbėg...

Pavasarį ne vienas lietuvis, tvarkydamas sandėlį susizgrimba, kad dabar jau tikrai galėtų miško žvėrims ir maisto nugabenti. Nors pati mintis padėti žvėrims yra gera, vis dėlto reikėtų kelti kitą klausimą – kaip padaryti, kad noras padėti nepadaryta gamtai žalos.

Ketvirtadienio rytą, vyriškis Varėnos rajono miške, netoliese Pakaršio kaimo, vyriškis pastebėjo patekusią į kilpą, stirną. Jis paskambino bendrojo pagalbos centro telefonu 112 pranešė apie incidentą ir padėjo išgelbėti įkliuvusį gyvūną.

Regina Stundienė

Užtrukusiu rudeniu džiaugiamasi ir kaime, ir mieste. Kantriausių gėlių dar nepakando pavienės šalnos, ganyklose karvės ir avys dar rupšnoja nenugeltusią žolę. O miestiečiai džiaugiasi, kad sąskaitos už šildymą bus kuklesnės. Tuo metu net ir nespėjusi nugelsti žolė jau pleška. Utenos apskrities prieš...

Rūta Levickaitė

Brakonieriavimo problema, plačiai išsikerojusi Lietuvoje, buvo sumažinta įvedus didesnes baudas ir griežtesnę žalos aplinkai atlyginimo sistemą, tačiau aplinkosaugininkams iki šiol apstu darbo. Per metus jie pagauna net po kelis šimtus piktavalių. Juos labiausiai stebina rekordininkai – pažeidėjai, ...

Neatidumas žvejams gali kainuoti didelius pinigus ir ilgai kauptas meškerių kolekcijas. Tūkstantines baudas ir žalos atlyginimus gamtai susimoka ne tik piktavališki brakonieriai, bet ir paprasti, į smulkmenas dėmesį patingėję atkreipti žvejai.

Virginija Spurytė

Savaitgalį praūžęs grandiozinis Karklės festivalis sulaukė prieštaringų vertinimų. Trečiadienį surengtoje diskusijoje, skirtoje aptarti festivalio eigą, aršiausiai pasisakė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Egidijus Skarbalius. Jo teigimu, kitais metais gali būti neišduotas leidimas rengti...

Gyvosios gamtos inspektoriams dabar pats laikas atostogauti ir kaupti jėgas rudeniui – tada prasidės didžiausias ir labai svarbus gamtai darbas – akcija „Lašiša“. Jos metu sustiprintomis priemonėmis bus siekiama apsaugoti neršti į Lietuvos upelius išsiruošusių šių karališkų žuvų išteklius.

Niekas nebeabejoja, kad rūkymas kenkia, bet pačių rūkalių argumentas, kad rūkymas yra jų pačių reikalas ir niekam, išskyrus juos pačius, žalos nedaro – tampa niekiniu. Pričiupti cigarečių nuorūkas mėtantys žmonės jau dabar turi atlyginti 500 litų žalą gamtai, bet gali būti, kad ji dar augs.

Dar metų pradžioje numatyta „Tvoros“ akcija, įpareigojusi šimtus nelegaliai pakrantes atitvėrusius žemės savininkus nusigriauti tvoras, baigėsi, tačiau darbas tęsiasi. Tik dabar aplinkosaugininkams nebereikės braidyti paupiais ir ieškoti neteisėtų tvorų. Darbas persikėlė į kabinetus, kur dar laukia ...