Vytautas Buivydas

Lietuvos žemės viena iš sričių, kuri pandemijos akivaizdoje veikia pakankamai stabiliai – čia iki šiol nemažėja darbuotojų ir planuojama, kad prasidėjus sezonui darbo rankų reikės ne mažiau nei pernai.

Balandį ūkininkai planuoja pradėti sėją ir baiminasi tik dėl vieno – ar bus žmonių, kurie norės ir galės dirbti karantino ar kitų ribojimų, jei tokie bus, metu.

Feisbuko burbulą sujaudino vieno rajoninio laikraščio skelbimo nuotrauka – ūkininkas ieškojo melžėjos ir žadėjo 1000 eurų „ant popieriaus“ (kiek mažiau nei 700 eurų į rankas) atlygį.

Protestą Briuselyje surengę Lietuvos ūkininkai reikalavo tiesioginių išmokų suvienodinimo su Vakarų Europos šalių žemdirbių gaunamomis išmokomis. Tačiau nei Briuselio pareigūnai, nei Lietuvos ekonomistai dideliu optimizmu netrykšta.

Keičiantis klimato sąlygoms gamtoje pastebima vis daugiau anomalijų. Jau sausio mėnesį gaunamas kai kurių daržovių derlius žada ne tik ankstyvą daržovių sezoną, bet ir galimybę ūkininkams gauti net du derlius per metus.

Jaunųjų ūkininkų organizacijų atstovai negaili gerų žodžių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) paramai, kuri skirta jauniesiems ūkininkams įsikurti. Supaprastinimai ir palengvinimai padidino susidomėjimą KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų į...

Lietuvos ūkininkai Briuselyje pradeda Žemės ūkio rūmų protesto akciją, kuria reikalauja vienodų sąlygų su ES šalimis senbuvėmis.

Lietuvos žemės ūkyje matoma tendencija, kad vis daugiau žmonių metasi į madingus verslus, kurie, kol auga, neša pakankamai didelį pelną. Tačiau kai rinka persisotina, prasideda sunkumai.

Nors lietaus sulaukiame vis daugiau, tačiau ūkiuose sausra dar nesibaigė – per karščius žolė augo gana prastai ir jau aišku, kad daugelis ūkių nespės iki žiemos pasiruošti pakankamai pašarų.

Lietuvių mėgstamos šilauogės šiuo metu kainuoja ganėtinai brangiai, tačiau netrukus ši situacija gali pasikeisti. Jau kurį laiką kalbama, kad ūkininkai užčiuopę aukso gyslą, šalyje vis daugėja šilauogių augintojų.

Netoli Telšių Lietuvos ir Nyderlandų investuotojai plynoje vietoje kuria didžiausią šalies šilauogių ūkį – uogakrūmiais jau apsodinta 20 hektarų.

Netoli Telšių Lietuvos ir Nyderlandų investuotojai plynoje vietoje kuria didžiausią šalies šilauogių ūkį – uogakrūmiais jau apsodinta 20 hektarų.

Smulkieji ūkininkai, kurie nėra gavę paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“, iki gegužės 31 d. gali teikti paraiškas ir gauti iki 15 tūkst. eurų savo ūkiams plėsti ir modernizuoti.

Šis pavasaris sodininkus ir uogininkus iš vienos pusės džiugina, nes nebuvo iššalimų, sodai ir plantacijos vystosi normaliai, tačiau iš kitos pusės baiminamasi, kad po pernykščių rekordinio derliaus metų šiemet vaisiai ir uogos bus pigios.

Beveik mėnuo be ženklaus lietaus priverčia Lietuvos žemdirbius nerimauti. Iškentę praeitos vasaros sausrą ūkininkai jau dabar su nerimu žvalgosi į dangų, tikėdamiesi, kad atplauks lietaus debesys ir palies laukus.

Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos (LVPGA) gretose jau yra beveik du šimtai pieno gamintojų. Neseniai šios pieno gamintojų organizacijos nariai apsilankė pieno perdirbimo įmonėse ir pabandė pasitarti dėl pieno pardavimo kainų.

Sniegui užgulus Lietuvą į kelius išvažiavo ne tik kelininkai, bet ir ūkininkai, kurie valo gyvenviečių bei kaimo kelius. Žemdirbiai ant savo pečių prisiimtų kaimo ir gyvenviečių kelių priežiūrą, bet negali to daryti, nes, pasirodo, patys tą jiems uždraudėme.

Nors lietuviai eksportuoja pakankamai daug žemės ūkio produktų, tai kelia ir sunkumų.

Lietuvos jaunieji ūkininkai pradeda žygį siekdami, kad būtų įteisintas medicininių kanapių auginimas.

Alinančios sausros išvarginti ūkiai iki šiol negauna nei europinių kompensacijų, nei Vyriausybės pažadėtos paramos dėl pernykščių liūčių patirtų nuostolių. Kaimynai latviai iš savo valdžios dar pernai sulaukė apie 15 milijonų eurų kompensacijos, o mūsų ūkininkams valstybės paramą žadama išdalinti ar...