Vladimiras Laučius

Ratas apsisuko: 2008 m. rinkimus laimėjo konservatoriai-krikdemai, 2012-aisiais – jiems oponavę socdemai, 2016-aisiais – ir tuos, ir anuos kritikavę valstiečiai, o šįmet pergalė vėl grįžta pas konservatorius.

Šiandien plinta keista mada visas socialines nesąmones vadinti „ leftizmu “ arba net marksizmu, nors nei su tradicine kaire, nei su marksistine mintimi jos gali neturėti beveik (arba visai) nieko bendra.

„Kodėl mes čia keliame strėles? “ – Seimo posėdyje klausė parlamentaras ir agronomas Vytautas Kamblevičius, turėdamas galvoje arba „kelti bangas“, arba „laidyti strėles“, arba – greičiausiai – nieko joje neturėdamas.

Socialdemokratų koalicija su konservatoriais-krikdemais būsimame Seime sunkiai įsivaizduojama, bet vyriausybėje geriau pavyktų sutarti su Ingrida Šimonyte nei Sauliumi Skverneliu. Taip „ Delfi “ teigia Socialdemokratų partijos ( LSDP) pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.

Vladimiras Laučius dramatiškai dūrė pirštu į sistemą, kuri, anot jo, „ne itin švariais būdais draskosi dėl valdžios, pinigų ir įtakos, jau 10 metų Lietuvoje išlaikoma iš biudžeto“.

Sistema, kuri ne itin švariais būdais draskosi dėl valdžios, pinigų ir įtakos, jau 10 metų Lietuvoje išlaikoma iš biudžeto.

Kai prezidentas Valdas Adamkus atsargiai užsiminė , o prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai prabilo apie Lietuvą užvaldyti bandančius oligarchus, pradėta svarstyti, kas ta oligarchija ir kodėl reikia su ja kovoti.

„Geriausias pavyzdys man buvo tada, kai vadovas neapsikentęs išmetė iš cecho, paėmęs už pakarpos, seniai užgėrusį suvirintoją. Tas žmogus baltomis akimis apsisuko, grįžo ir vėl bandė virinti. Direktorius vėl jį išmetė, pastatė prie cecho sargą ir liepęs to darbuotojo neįleisti.

„Namuose gelbėja tik kompiuteriniai žaidimai, be jų išprotėčiau greičiausiai“, – prisipažįsta iš Italijos grįžęs M.A., šiuo metu laiką leidžiantis karantine” (Delfi).

Siaučiant epidemijai, Čekijos premjeras Andrejus Babišas išreiškė lyg ir nekvailą mintį, kad „Europa dabar turėtų pamiršti Žaliąjį susitarimą ir sutelkti dėmesį ne į jį, o koronavirusą“.

Būsima Tėvynės sąjungos Seimo rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė mano, kad ES, nusisukusi nuo pagalbos kovoje su pandemija prašiusios Italijos, parodė, ko verti gražūs žodžiai apie solidarumą.

Koronaviruso politinė problema Lietuvoje ir Europoje yra ne per griežti ar per liberalūs valdžios sprendimai, o atbukusi nuo savo gyvenimo būdo visuomenė, apie kurią JAV medijų teoretikas Neilas Postmanas ir grupės Pink Floyd buvęs lyderys Rogeris Watersas sakė: „amused themselves to death” (prisipr...

Koncerno „ Vikonda “ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė teigia šiuo metu negalvojanti sukti į politiką, bet į klausimą, ar nepersigalvos po poros metų, atsako: „Mėgstu posakį „niekada nesakyk „niekada“.

Vladimiro Putino režimas, ko gero, yra sunkiausios – nors dar ne kritinės – būklės per visus 20 savo egzistavimo metų. Tačiau dalis negausių jo kritikų jau dabar atrodo pasiekę tokią kritinę būklę, kad lieka stebėtis: ar jiems viskas gerai su galva?

„Centras“ arba „vidurio kelias“, kurį mėgsta rinktis silpstantys ir rinkėjus prarandantys, bet nepasiduodantys „kraštutinės“ dešinės ir kairės pagundai partijos ir politikai, vis labiau primena Buridano asilą.

Artėjant Lietuvos valstybingumo atkūrimo trisdešimtmečiui ir bendrovei „Vilmorus“ paskelbus naujausius partijų reitingus, nors tai lyg ir nesusiję dalykai, kirba mintis, kad būtent nuo partijų verta pradėti kalbėti apie tai, kur esame – ir kodėl.

Noras nusistatyti savo santykį su liberalizmu yra raktas suprasti savo santykį su tuo, kas šiandien vyksta Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje, nes daug mąstytojų skelbia, kad XXI amžius bent jau Vakarų pasaulyje yra liberalizmo triumfo amžius.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sako: „Akivaizdu, kad Seimo rinkimų politinis sezonas prasidėjo.“ Jei taip sako, matyt, išties prasidėjo.

Kai prieš daugiau nei trejus metus mane pasikvietė pokalbio tuometis Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe’as Jeantaud, nuėjau nesitikėdamas nieko blogo.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sako, kad grįžo į politiką, nes suprato, kad Vytautas Landsbergis yra jo dvasinis mokytojas.