„Gren“ praneša sėkmingai pabaigusi sandorį dėl įmonės, valdančios šilumos gamybos ir tiekimo įmonių veiklą keturiuose Lietuvos miestuose, įsigijimo.
Vitalijus Žuta
10 straipsnių
Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) vadovu antrajai kadencijai paskirtas Ramūnas Paškauskas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiaurės Europos energetikos grupės „Gren“ įmonė „Gren Lietuva“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti 100 proc. „E energijos“ grupės kontroliuojamą įmonę „Šiluma miestams“, valdančią šilumos gamybos ir tiekimo įmones Akmenėje, Klaipėdoje, Trakuose, Lentvaryje, Vilniuje ir Visagine.
Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių valdybų nario pareigas palieka Nerijus Rasburskis, kuris nusprendė tęsti karjerą už „Ignitis grupės“ ribų. Jį keičia „Ignitis grupės“ valdybos narys, Grupės reguliuojamų veiklų vadovas Mantas Mikalajūnas, rašoma pranešime.
Kauno kogeneracinės jėgainės planams deginti daugiau atliekų nepritaria Kauno rajono savivaldybė (4)
Kauno rajono savivaldybės palaikymo nesulaukė Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, kurioje siūloma didinti pajėgumus nuo 200 tūkst. tonų iki 255 tonų atliekų per metus, taip pat nežadama pritarti ketinimams plėsti deginamų atliekų „asortimentą“.
Po kelių savaičių komercinę veiklą pradėsiančios Kauno kogeneracinės jėgainės valdybai pirmininkauja Andrius Vilkauskas iš Kauno technologijos universiteto (KTU).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino Energetikos ministerijos ir Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower Baltic Taika elektrinė“ keliolikos milijonų eurų vertės taikos sutartį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Energetikos ministerijos ir Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower Baltic Taika elektrinė“ keliolikos milijonų eurų vertės taikos sutarties skelbs trečiadienį.
Suomijos kapitalo įmonės „Fortum Heat Lietuva“, kartu su valstybės valdoma grupe „Lietuvos energija“ statančios kogeneracinę elektrinę Kaune, vadovas teigia pasigendantis dialogo su valstybe dėl jai svarbių energetikos projektų.
Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą.
