Visata

Tyrėjai išsiaiškino, kad Visata plečiasi visiškai kitokiu greičiu, nei manyta anksčiau – tai novatoriškas atradimas, galintis pakeisti mūsų dabartinį supratimą apie kosmosą.

Ar tai yra dvi galaktikos? O gal du besijungiantys žvaigždžių spiečiai? Mokslininkai vis dar nėra tikri, ką užfiksavo galingiausias pasaulyje Jameso Webbo kosminis teleskopas. Tačiau aišku viena, kad tai – vaizdai iš ankstyvosios Visatos.

Tyrėjai siūlo panaudoti pačią visatą kaip laboratoriją išspręsti vienai didžiausių kosmoso paslapčių.

Lyg dar būtų buvę maža rūpesčių, per pastaruosius dešimtmečius atrasta, kad Visatoje vyrauja kažkoks paslaptingas vakuumo slėgis, veikiantis priešinga kosminei gravitacijai kryptimi. Ir ne vien tai – ilgainiui ši „neigiama gravitacija“ laimės „virvės tempimo“ varžybas, nes ji priverčia Visatos plėti...

Šiais metais be didesnio šou Ukrainos atstove tarptautiniame grožio konkurse „Mis Visata“ išrinkta 28 metų Viktorija Apanasenko, skelbia UNIAN.

Mokslininkai mano, kad kažkur ten gali egzistuoti „antivisata“, kuri atrodo kaip veidrodinis mūsų Visatos atvaizdas, atkartojantis beveik viską, ką darome. Jei ši teorija pasitvirtintų, ji galėtų paaiškinti tamsiosios medžiagos buvimą.

Nors 1990-aisiais į orbitą paleistas Hubble kosminis teleskopas gali pasirodyti pakankamai senas įrenginys tolimojo kosmoso tyrinėjimams, jis vis dar geba užfiksuoti tai, kas nustebina astronomus. Tad 32 metus skaičiuojantis teleskopas užfiksavo istorinį kadrą.

Mūsų Visata puikiai tinka gyvybei. Daugybė jos parametrų – nuo erdvės ir laiko dimensijų skaičiaus iki elektrono ir protono masių santykio, nuo gravitacinės ir elektromagnetinės sąveikų stiprumo santykio iki smulkiosios struktūros konstantos vertės, turi labai specifines vertes, kurios leidžia egzis...

Pasitelkę naują skaičiavimo metodą, Italijos mokslinių tyrimų instituto SISSA tyrėjai gavo neįtikėtiną skaičių. Be to, remiantis jų darbo išvadomis, maždaug vienas procentas visos įprastos (barioninės) materijos yra įkalintas žvaigždinėse juodosiose skylėse.

Žmoniją ilgai kamuoja klausimas – ar Visatoje mes vieni? Mokslininkai nežemiškų civilizacijų paieškai skiria didžiulius resursus. Tačiau astrofizikas Paulas Sutteris teigia, kad to daryti nereikėtų.

Naujausio kosmoso tyrimo išvadose astrofizikai teigia, kad tolimiausiame iki šiol atrastame Visatos taške, galaktikų formavimosi metu aptiktas vienas iš gyvybei būtinų elementų – vanduo.

Naujas tyrimas, kurio rezultatai gauti sudarius lig šiol išsamiausią cheminių elementų, dujų bei dulkių tipų ir pasiskirstymo vaizdalapį, Visatoje knibždėte knibžda gyvybei atsirasti reikalingų molekulių.

Du intriguojantys signalai, pasirodę mažame gravitacinių bangų detektoriuje, gali reprezentuoti visas egzotiškų reiškinių rūšis – nuo naujosios fizikos iki tamsiosios materijos sąveikų su juodosiomis skylėmis arba vibracijų nuo Visatos pradžios. Tačiau dėl eksperimento naujumo mokslininkai linkę būt...

Sujaukta virtuvė, nepaklota lova, išmėtytos knygos, aplinkui dulkės – visa tai nutinka dėl antrojo termodinamikos dėsnio, kuris aprašo entropiją (arba kitaip – netvarką). Ir tai vyksta ne tik jūsų bute ar kavos puodelyje, bet ir daug didesniame mastelyje. Tačiau kaip entropija veikia kosmose ir prie...

Žvelgdami į žvaigždynus ko gero susimastote, kokia didelė ir sudėtinga yra Visata. Tačiau kaip tokioje Visatoje atsirado vietos tokiems kaip mes? Juk ji galėjo nebūti mums tokia draugiška.

Vienas iš fundamentaliausių klausimų visais laikais buvo atsiradimo mitas. Saulės vaidmuo pasaulio suvokime buvo ir yra itin svarbus, todėl ir Saulės atsiradimo paaiškinimai buvo plačiai paplitę ir įvairūs.

Kone kiekviena galaktika centre turi supermasyvią juodąją skylę, milijonus-milijardus kartų masyvesnę už Saulę. Kelis procentus laiko ji būna aktyvi: į juodąją skylę krenta daug dujų, jos įkaista ir ima labai ryškiai spinduliuoti.

Pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo Visatoje vyko daug įvairiausių pasikeitimų. Praėjus maždaug mikrosekundei atsirado pirmieji hadronai – protonai ir neutronai. Šias daleles sudaro po tris kvarkus, kuriuos jungia gliuonai. Ankstesniu metu kvarkai ir gliuonai buvo sumišę į vientisą junginį...

Aplinkinėje Visatoje apie trečdalį galaktikų yra spiralinės. Jos turi centrinius elipsoido formos telkinius, nuo kurių tęsiasi diskai, o juose driekiasi spiralinės vijos. Tokioms struktūroms susiformuoti reikia laiko – tolimoje praeityje galaktikos buvo gerokai chaotiškesnės.

Ar žinote, kodėl ryto geriau nepradėti nuo kavos puodelio? Ar valgyti kiaušinius mums sveika? Ar Visata turi pabaigą, ir kas į melui apie klimato kaitą kasmet investuoja daugiau nei milijardą dolerių? Į šiuos ir kitus jūsų klausimus tradiciškai atsako garsusis mokslo populiarintojas Karl Kruszelnick...