Visata

Tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškoms už mūsiškės Saulės sistemos ribų.

Bendroji reliatyvumo teorija – viena iš geriausių idėjų žmonijos istorijoje. Kartu su kvantine mechanika jos yra kertiniai šiuolaikinės fizikos akmenys.

Praėjo 50 metų nuo to karto, kai du mokslininkai aptiko pagrindinį didžiojo sprogimo įrodymą. Svetainė space.com pateikia kelis mažai žinomus faktus apie Didžiojo sprogimo teoriją ir jos čempionus.

Fizikai turi problemą su laiku. Naujosios teorijos pranašauja, kad visatos Didysis sprogimas visai nebuvo nei laiko, nei visa ko pradžia, kad mes gal būt gyvename lygiagretės visatos praeityje.

Žmonės skirsto laiką į atskirus intervalus, todėl turime sekundes, valandas, metus. Tai padaryti yra visiškai nesunku, tačiau tik ne kvantinėje mechanikoje...

Manoma, kad Visatoje gali būti apie 700 mln. trilijonų uolinių planetų. Mokslininkai iki šiol neabejojo, kad šitokioje aibėje turėtų būti daugybė planetų, identiškų mūsiškei Žemei. Pagal Koperniko principą, Žemė neturėtų būti kokia nors išskirtinė Visatos kontekste. Tačiau naujausio tyrimo rezultata...

Šie metai gali atnešti atradimų, kuriais fizikai stengiasi perprasti giliausias medžiagos ir visatos paslaptis ‒ nuo naujų dalelių iki tamsiosios medžiagos.

Be ko žmonės negalėtų išgyventi? Be oro, vandens ir maisto? Žiūrint į įvairius rodiklius, Lietuva – viena iš geriausių pasaulio vietų gyventi atsižvelgiant į šių gyvybei būtinų resursų kokybę ar sąlygas juos išsiauginti.

Sausio 12–13 dienomis Valstybinis jaunimo teatras pakvietė žiūrovus į režisieriaus Gintaro Varno premjerą – spektaklį „Pabaigos ugnis“, sukurtą pagal žymios vokiečių dramaturgės Dea Loher pjesę. Premjeros dienomis Lietuvoje viešėjo ir savo pjesės inscenizaciją Jaunimo teatro scenoje stebėjo ir pati ...

Kiek Visatoje yra šviesos? Geras klausimas. Tiesa, atsakymas labai paprastas – daug. Visa kita – tik smulkmė ir detalės, užtat kokios detalės...

Legendinis kalendorius, kurį Steve Cariddi ir „Planetary Society“, Carlo Sagano iniciatyva, leidžia jau daugiau kaip 20 metų, pasirodys ir 2016-aisiais.

Jei žmogus būtų traukiamas juodosios skylės, jis temptųsi kaip guma, teigia astrofizikė Erika Pakštienė. Pasak specialistės, jis temptųsi, nes traukimo metu padidėtų atstumai tarp atomų ir netgi pačiame atome.

Lygiai prieš šimtą metų, 1915 m. lapkritį, žymusis fizikas paskelbė savo Bendrąją reliatyvumo teoriją, kuri visiems laikams pakeitė pasaulį. Dabar reliatyvumas yra šiuolaikinės fizikos pagrindas – be jo neveiktų nei GPS palydovai, nei mobilusis internetas. O pats Albertas Einsteinas yra vienas žymia...

Astronomai skelbia, kad ties Paukščių tako centru buvo atrasta žvaigždžių, kurioms priskiriamas „pačių seniausių kada nors matytų“ titulas, rašo abc.net.au.

Tik praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo iškelta hipotezė, kad Visata (arba pasaulis) yra ne amžina, kad ji turi pradžią. Hipotezė sutampa su religine dogma, kad pasaulį sukūrė Dievas. Dabar manoma, kad Visata ir laikas prasidėjo Didžiuoju sprogimu beveik prieš 14 milijardų metų. Ta Visatos gimim...

Kosmoso mikrobangų spinduliuotės foną tyrinėjęs mokslininkas Ranga-Ramas Chary pareiškė, jog visai įmanoma, kad į mūsų Visatą atsimušė kita Visata. Mikrobangų spinduliuotės fonas yra ankstyvųjų Visatos egzistavimo etapų pėdsakas, rašo news.yahoo.com.

Prabėgę metai kupini atradimų ir iškylančių naujų uždavinių. 1964 metais paskelbtos dvi teorijos, už kurių pasitvirtinimą jų autoriams 1969 m. (už kvarkų modelį) ir 2013 m. (už Higgso bozoną) buvo paskirtos fizikos Nobelio premijos. Tiesa, kvarkų modelyje numatytos naujo tipo dalelės, sudarytos iš k...

Šią vasarą JAV kosmoso agentūros NASA mokslininkai pranešė atradę „kitą Žemę“ – panašaus dydžio planetą, besisukančią aplink Saulės tipo žvaigždę. Svarbiausia, jog ta planeta skrieja apie savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, vadinasi, yra vadinamoje gyvybės zonoje, kur tinkamos ...

Paralelių visatų egzistavimas gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos rašytojų išmonė, mažai ką bendro turinti su modernia teorine fizika. Bet idėja, kad gyvename vienoje „multivisatoje“ iš begalybės paralelių visatų, laikoma moksline galimybe – nors tai tebėra karštų debatų tema tarp fizikų.

Dabar tai jau oficialu: visata yra keista. Kasdienė mūsų patirtis byloja, kad tolimi objektai negali veikti vienas kito, ir nepranyksta tik todėl, kad į juos niekas nežiūri. Netgi Albertas Einšteinas buvo mirtinai prieš tokias idėjas nusiteikęs, kadangi jos klaikiai nederėjo su mūsų realaus pasaulio...