Visata

Ar Visata egzistavo visada? Ar kažkas buvo iki jos atsiradimo? Norint tai išsiaiškinti, reikia veikiančios kvantinės gravitacijos teorijos ir naujos laiko koncepcijos

Nuo galaktikų sukimosi iki kosminio plėtimosi viskas rodo viena kryptimi. Kosmologai pavadino tai „blogio ašimi“.

Paprastas žmonos klausimas, ar remiantis fizikos dėsniais iš tiesų žmogus gali keliauti laiku, paskatino fiziką Richardą Mullerį imtis pamatinio klausimo, kuris nedavė jam ramybės per visą jo karjerą: „Kodėl laiko strėlė nenumaldomai juda link ateities nuolat sukurdama naujus „dabar“?

Žalia spalva Visatoje aptinkama nedažnai – dėl savo šilumos spinduliuojantys kūnai tokie nebūna, o pavienės spektro linijos retai būna pakankamai stiprios.

Tam, kad būtų įmanoma ištirti arčiausiai Saulės esančią planetą – Merkurijų, mokslininkai turėjo sukurti technologijas, pralenkiančias laiką.

Kalifornijos technologijų universiteto astronomai sukūrė tiksliausią kompiuterinę mūsų galaktikos gimimo simuliaciją.

Šiais laikais jau nebeliko fizikų-mokslininkų, kurie vienodai gerai išmanytų visą fizikos mokslą – dabar kiekvienas yra savo srities specialistas.

Visata yra neaprėpiamai didžiulė. Tikimybė, kad vienintelė vieta, kur joje yra gyvybės, yra Saulės sistema – nykstamai maža.

Mokslininkai, dirbantys Antarktidoje įrengtoje „IceCube“ observatorijoje ir ten ieškantys po kosminių įvykių išlikusių neutrinų, pranešė, kad jų darbas nedavė rezultatų. Paslaptingos dalelės, vadinamos steriliu neutrinu, jie nerado.

Mokslininkai tvirtina žinantys, kodėl, nepaisant didelės ateivių egzistavimo tikimybės, iki šiol nerasta įtikinamų jų gyvenimo įrodymų. Jie sako, kad taip nutiko tik dėl to, kad gyvybė Žemėje atsirado per anksti, rašo techtimes.com.

Kalbėdami apie kosmosą, esame pratę turėti reikalų su dideliais atstumais ir objektais. Visatos mastu Žemė yra gana maža. Net ir mūsų Saulės sistemoje mus be vargo nustelbia Jupiteris, kuris, pasak NASA, prilygtų daugiau nei tūkstančiui Žemių.

„Atradome, kad tie branduoliai nukreipti erdvėje. Tai susiję su laiko kryptimi. Tai rodo, jog yra apibrėžta laiko kryptis ir mes visada keliausime iš praeities į dabartį,“ – BBC News sakė Marcus Scheckas iš Vakarų Škotijos universiteto.

Iš už juodosios skylės įvykių horizonto mūsų nepasiekia jokia informacija, išskyrus galbūt Hokingo spinduliuotę. Tad kaip galima nagrinėti, kas yra ten viduje?

Liepos 4 dieną, 14:01 val Lietuvos laiku prasidės naujas Mėnulio ciklas, kurį ženklins Mėnulio Jaunaties fazė.

Praėjusį rugsėjį buvo užfiksuoti raibuliai, kurie prieš milijardą metų kilo susidūrus juodosioms skylėms.

Vilniaus centriniame pašte eksponuojama žinomo filatelisto ir kolekcininko Henriko Kebeikio pašto ženklų ir vokų paroda „Žmonės Mėnulyje“.

Visi mes žinome, kad mūsų Visata plečiasi, ar ne? Na, jei dar nežinojote, dabar jau žinote. Mes gyvename besiplečiančioje Visatoje: kiekviena galaktika tolsta nuo kiekvienos kitos galaktikos.

Tokios išvados prieita apibendrinus naujausius kosminio teleskopo „Hubble“ stebėjimus, kurių metu buvo fiksuojamas nuotolis tarp 19 tolimų galaktikų.

Visata yra tokia sudėtinga, joje tiek daug paslapčių, kad bandydami jas įminti didžiausi žmonijos protai kelia netikėčiausias hipotezes.

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius pripažintas astronomas Carlas Saganas rašė, kad „mes gyvename nuo mokslo ir technologijų priklausančioje visuomenėje, kurioje vargu ar kas nors išmano mokslą ir technologijas. Tai akivaizdus receptas katastrofai“.