Visata

Ar galite įsivaizduoti vietą, kurioje „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ būtų už įstatymo ribų, o pagrindinė transporto priemonė – dyzelinis pikapas? Būtent tokia vieta yra Grynbankas Vakarų Virdžinijoje.

Ar mes visoje Visatoje esame vienintelė protinga gyvybės forma? Viskas priklauso nuo to, ar protas yra tikėtinas natūralios atrankos rezultatas, ar menkai tikėtinas laimingas atsitiktinumas. Kaip rodo pats apibrėžimas, tikėtini įvykiai nutinka dažnai, menkai tikėtini – retai arba tik vieną kartą.

Ankstyvąją Visatą tyrinėjantys kosmologai susidūrė su keistu atradimu. Jiems pavyko aptikti supermasyvias juodąsias bedugnes. Tačiau kilo problema, nes sunku suprasti, kaip tokie milžiniški objektai galėjo atsirasti tokiame ankstyvame kosmoso istorijos etape.

Mūsų galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji bedugnė prieš 3,5 milijonus metų buvo sužibusi taip ryškiai, kad turėjo būti gerai matoma ir Žemėje.

85 proc. Visatos materijos yra tamsioji, nesąveikaujanti elektromagnetiškai ir neskleidžianti šviesos. Bet ir iš likusių 15 proc. gerai žinome tik maždaug pusę. Skaitmeniniai modeliai prognozuoja, kad likusi pusė turėtų slypėti karštų dujų gijose, jungiančiose galaktikas ir jų spiečius.

Aš egzistuoju todėl, kad tu panorėjai. Ir aš toks, kokiu tu nori mane matyti. Padėkime vienas kitam.

Šviesos greičiu skrieja visos masės neturinčios dalelės, tarp kurių – elektromagnetinę sąveiką pernešantys fotonai, stipriąją branduolinę sąveiką pernešantys gliuonai ir gravitacinės bangos. Masę turinčios dalelės privalo skrieti lėčiau už šviesos greitį vakuume, o visatoje yra ir dar griežtesnis ap...

Šią dieną atkreipkite dėmesį į sutinkamus žmones, į palankumą vienai ar kitai veiklai. Iš besiklostančių situacijų lengviau galėsite pasitikrinti, ar einate tuo gyvenimo keliu. Patirdami džiugius įvykius, jausite Visatos palankumą, o jei šią dieną savo kelyje sutiksite kliūtis – bus ženklas, kad dar...

Astrofizikus domina tamsioji materija, bet iš vienos visatos apie ją duomenų nepakanka. Galima būtų jos gauti iš daugiau visatų, pavyzdžiui, 8 milijonų.

Trumpas fizikos ir Visatos paslapčių vedlys neturintiems daug laiko.

Kaip kinta galaktikų formavimasis priklausomai nuo Visatos amžiaus? Kaip priklauso žvaigždžių formavimasis galaktikoje nuo tamsiosios materijos halo dydžio? Į šiuos klausimus atsakyti galima remiantis skaitmeniniais galaktikų evoliucijos modeliais, bet jų skaičiavimas reikalauja daug kompiuterių dar...

Mes esame įpratę jaudintis ir kankintis dėl smulkmenų, ypač laukdami svarbaus įvykio – ar tai būtų suplanuotos atostogos, ar pasimatymas. O žmonijai nuo seniausių laikų yra žinomos įvairiausios gudrybės, padedančios įveikti betikslį nerimavimą.

Pamažu artėjama prie vienos iš didžiausių Visatos paslapčių įminimo. Buvo aptikti net aštuoni nauji iš tolimojo kosmoso sklindantys pasikartojantys radijo signalai, vadinami greitaisiais radijo pliūpsniais (angl. „fast radio bursts“, FRB) praneša sciencealert.com.

Geriausi kosmologijos modeliai rodo, kad Visata arba amžinai plėsis, arba su­si­trauks arba su­driks į sku­telius. Tačiau iškelta nau­ja prie­laida rodo dar keis­tes­nę ga­li­mą baig­tį.

Ne, tai nereiškia, kad baigėsi tamsiosios materijos galiojimo laikas, tiesiog, kaip neretai pasitaiko, paprasčiausias galimas variantas nebuvo pastebėtas.

Kosmosas – tai ne tik kažkas begalinio, kur nėra nei deguonies, nei garsų.

50 metų nuo pasivaikščiojimo Mėnulyje jau praėjo, gal metas ką rimtesnio nuveikti, pavyzdžiui, pastatyti ten teleskopą, neerzinant Havajų salų gyventojų. Juk Mėnulyje gerą vaizdą gauti būtų paprasčiau, ar ne?

Nauji eksperimentai atskleidžia tobulų mūsų pasaulio ir visatos atspindžių užuominas. Ši veidrodinė visata gali išspręsti ne vien visatos trūkstamos tamsiosios materijos paslaptį.

Mūsų planeta yra didesnės struktūros – Saulės sistemos – dalis, ją formuoja ir jos stabilumą užtikrina gravitacija. Mūsų Saulės sistema gravitaciškai susijusi su Paukščių tako galaktika, o taip pat su šimtais milijonų kitų Saulės sistemų. Ir mūsų galaktika yra dalis didesnės struktūros, o ją formuoj...

Tuojau po Visatos atsiradimo prieš daugiau kaip 13 mlrd. metų visą medžiagą sudarė trijų rūšių vienatomiai elementai.