Visata

Kvazarai – supermasyvios juodosios skylės, į kurias labai sparčiai krenta dujos – yra ryškiausi ilgalaikiai spinduliuotės šaltiniai Visatoje.

Tamsiosios materijos, pagal apibrėžimą, negalime pamatyti. Matome tik jos gravitacinį poveikį galaktikoms, spiečiams ir šviesai. Naujame tyrime parodyta, kad vienas iš poveikių gali būti izoliuotų galaktikų formos išsikreipimas; šis efektas gali padėti išmatuoti, kokiu greičiu juda tamsiosios materi...

Paklauskite dešimties žmonių, apie ką būna rašoma ar rodoma mokslinės fantastikos kūriniuose, ir neabejoju, kad dauguma paminės „ateivius“. Galima ginčytis, ar šis terminas tikrai tinka tokiuose kūriniuose, kaip „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“), kur į svetimą planetą nukeliauja ir atėjūnais turėtų bū...

Mūsų Visatoje medžiaga išsidėsčiusi hierarchinėmis struktūromis: maži telkiniai grupuojasi į didesnius, šie – į dar didesnius ir taip toliau. Didžiausi telkiniai yra galaktikų spiečiai, superspiečiai ir gijos, bendrai sudarantys vadinamąjį kosminį voratinklį.

Praktiškai kiekvienos galaktikos centre galima rasti supermasyvią juodąją skylę. Aplinkinėje Visatoje juodosios skylės masė gerai dera su savo galaktikos žvaigždžių mase – yra apie 3000 kartų už pastarąją mažesnė. O kaip buvo ankstyvoje Visatoje, per pirmą milijardą ar du metų po Didžiojo sprogimo?

Kinija antradienį sėkmingai paleido kosminį palydovą, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Kas įdomaus 2023-aisiais įvyko Visatoje, kosmose, Žemėje ir kosmoso industrijoje? O buvo visko – požiūrį į Visatą radikaliai keičiančių atradimų ir keistų spekuliacijų, naujų kosminių misijų ir detalių skaitmeninių modelių.

Visata plečiasi – kuo toliau nuo mūsų yra galaktika, tuo greičiau ir tolsta. Santykis tarp greičio ir atstumo vadinamas Hablo parametru. Jo vertė siekia maždaug 70 km/s vienam megaparsekui, tačiau bandymai išmatuoti tiksliau atvedė prie problemos, vadinamos „Hablo įtampa“, o kartais netgi krikštijam...

Tamsioji materija sudaro apie penkis šeštadalius visos materijos Visatoje; ji telkiasi į halus, kuriuose formuojasi galaktikos ir spiečiai, lemia galaktikų sukimąsi ir gravitacinio lęšiavimo signalus, struktūrų formavimąsi.

Galaktikos Visatoje nėra išsimėčiusios atsitiktinai. Jos telkiasi į grupes ir spiečius, o šiuos jungia gijos. Kartu jie sudaro didelio masto struktūrą, vadinamą kosminiu voratinkliu. Aplinkinėje Visatoje voratinklį pamatyti paprasčiau – tiek dėl to, kad lengviau stebėti jį sudarančias galaktikas, ti...

Tarpžvaigždinėje erdvėje randama įvairiausių molekulių – nuo paprastų dviatomių, pavyzdžiui vandenilio ar smalkių, iki dešimtis atomų jungiančių aromatinių angliavandenilių. Pirmykštėje Visatoje, aišku, nebuvo tokias molekules galinčių sudaryti atomų, tad nebuvo ir pačių molekulių.

Vos prieš metus pradėjęs veikti galingiausias pasaulyje Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) užfiksavo seniausią iki šiol ankstyvosios Visatos galaktiką, esančią už 13,3 mlrd. šviesmečių.

Kvazarai, ekstremaliausi Visatos reiškiniai, atsiranda tada, kai galaktikų susidūrimų metu į juodąsias skyles patenka dujų, kurios jas ir maitina, rodo nauji tyrimai.

Balandžio 20 d. įvyks pilnas Saulės užtemimas. Prasidės jis naktį, 4 val. 34 min. 26 s., tad Lietuvoje matomas nebus, ir baigsis 9 val. 59 min. 22 s. Užtemimas vyks Avino ženkle, aktyvuota bus Avino – Svarstyklių ženklo ašis, tad ypač svarbu bus išlaikyti vidinę pusiausvyrą, ramybę, susilaikyti nuo ...

Kiekvienas svajojame apie laimingą gyvenimą, asmeninę ir artimųjų sveikatą, sėkmingą karjerą, tačiau ne visuomet mūsų norai išsipildo. „WoW University“ Bendruomenės klubo dėstytoja tapusi astropsichologė Lolita Verdi atsiųstame pranešime spaudai atskleidžia, kad taip gali būti dėl kelių priežasčių –...

Viena dar iki galo neįminta fizikos mįslė – tamsioji materija. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentas dr. V. Stankus atskleidžia jos mastus, kaip tai susiję su naujų žvaigždžių susidarymu ir rudosiomis nykštukėmis.

Moderni astronomija prasidėjo prieš keturis šimtmečius, kai Galilėjas pažvelgė į dangų pro teleskopą. Dar griežčiau žiūrint, jos pradžia galime laikyti XIX amžiaus mokslo pažangą, kai žmonės pažino elektromagnetinių bangų spektrą už regimosios šviesos ribų bei sukūrė prietaisus, galinčius fiksuoti į...

Mokslininkai nustatė, kad vieną gama spindulių žybsnį, pastebėtą iš Žemės, sukėlė kosminis sprogimas, įvykęs tuomet, kai Visatai dar nebuvo 900 mln. metų.

Praėjus 380 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo, Visatos medžiaga tapo neutrali – elektronai ir protonai, dar neseniai lakstę kas sau, sukibo į vandenilio atomus. Kartu ji tapo skaidri, mat šviesa pro neutralų vandenilį gali sklisti daug lengviau, nei pro jonizuotą. Tada sekė kelių šimtų milijonų m...

Hipotetinės tolimus erdvėlaikio regionus jungiančios kirmgraužos pašaliniam stebėtojui gali atrodyti kaip nedidelės juodosios bedugnės. O nedidelių juodųjų bedugnių aptikta jau nemažai. Jeigu bulgarų fizikų komandos pasiūlytas naujas modelis pasirodys tikslus, mokslininkai turės šių hipotetinių dang...