48 straipsnių
Virginijus Šikšnys (g. 1956 m. sausio 26 d. Šiauliai) yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dirbantis profesorius, biochemikas, fizinių mokslų daktaras. Prestižinės Kavli premijos laureatu tapo už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą.
Iš Norvegijos, kur gavo elitinę Kavli mokslo premiją, grįžęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas prof. Virginijus Šikšnys, kurį sutiko būrys norinčių pasveikinti kolegų ir žurnalistų, juokėsi nesitikėjęs, kad būdamas mokslininku kada nors bus sutinkamas kaip roko žvaigždė.
Iš Norvegijos, kur gavo elitinę Kavli mokslo premiją, grįžęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas prof. Virginijus Šikšnys, kurį sutiko būrys norinčių pasveikinti kolegų ir žurnalistų, juokėsi nesitikėjęs, kad būdamas mokslininku kada nors bus sutinkamas kaip roko žvaigždė.
Vilniaus universiteto profesoriui Virginijui Šikšniui Norvegijos sostinėje Osle įteikta Kavlio premija. 1 mln. USD vertės apdovanojimą už vadinamųjų „genų žirklių“ atradimą profesorius pasidalys su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais iš Vokietijos ir Jungtinių Valstijų.
Prieš mėnesį Lietuva tapo Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) nare. Tai pirmaujantis gyvybės mokslų tyrimų laboratorinis centras pasaulyje, kurį sudaro penki padaliniai Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, susitikęs su Vilniaus universiteto profesoriumi Virginijumi Šikšniu, pasveikino žymų mokslininką gavus garbingą Kavli premiją, kuri skirta už CRISPR-Cas9 arba vadinamųjų „genų žirklių” atradimą.
Dar viena prestižine premija įvertintas biochemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys paskaitas užsienyje iki šiol pradeda parodydamas Lietuvos žemėlapį – pasirodo, mūsų kraštas iki šiol nežinomas ir mokslo žmonėms.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9 arba vadinamųjų „genų žirklių” atradimą apdovanotas elitiniu, kas dvejus metus teikiamu Kavli prizu, kurio vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vasario 28 – kovo 2 d. vyks tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „The COINS 2018“ (angl. International Conference of Life Sciences).
Mokslininkai pratę, kad visuomenė jų atradimus priima kaip neginčytiną gėrį, tad jiems sunku suvokti, kodėl kai kurie tyrimai – tokie kaip eksperimentai su žmogaus genomu – kartais kelia prieštaringas reakcijas. Tam, kad neigiamos visuomenės reakcijos nekeltų pavojaus mokslinių tyrimų pažangai, moks...
Portale DELFI.lt projekto „Lietuvos amžiaus inovacijos“ metu buvo pristatytos įdomiausios, sėkmingiausios ir reikšmingiausios pastarojo meto Lietuvos inovacijos. Didžiausią dalį jų – daugiau nei trečdalį – sudarė atradimai gyvybės mokslų srityje.
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto prof. Virginijaus Šikšnio su komanda atrasta CRISPR/Cas9 DNR „žirklių“ technologija leidžia į DNR molekulę įdėti naujus genus arba ištaisyti joje esančias klaidas. Tikimasi, jog ateityje lietuvių inovacija padės ne tik įveikti nepagydomas ligas, bet i...
Atvira, nemokamos prieigos kristalografijos duomenų bazė, konkuruojanti su komercine Kembridžo kristalografine duomenų baze. Tokios duomenų bazės kūrimas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Gražuliui tapęs ir darbu, ir laisvalaikiu.
Lietuvos mokslų akademija (LMA), suorganizavusi Mokslo populiarinimo priemonių apdovanojimų konkursą, atrinko ir paskelbė devynias geriausias mokslo populiarinimo iniciatyvas pagal dvi kategorijas: „Renginiai įvairioms tikslinėms grupėms“ ir „Audiovizualinių priemonių projektai“, rašoma pranešime sp...
Praeitą savaitę Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešėjo ir paskaitą skaitė Nobelio chemijos premijos laureatas, VU garbės daktaras, Maxo Plancko Biochemijos instituto profesorius emeritas Robertas Huberis. Su juo kalbėjomės apie meilę chemijai, mokslo žavesį ir Nobelio premijos ...
Po to, kai viename prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“ išspausdintas Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnis, viena jo autorių, VU doktorantė Miglė Kazlauskienė, paaiškina, kuo aprašyti tyrimai yra svarbūs.
Šią savaitę Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešės Nobelio chemijos premijos laureatas, garsus vokiečių biochemikas, Maxo Plancko Biochemijos instituto profesorius, VU garbės daktaras Robertas Huberis.
Viename prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“ išspausdintas Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnis.
Prestižinės Vilniaus Birutės gatvės gyventojus nepaliauja temdyti žemgrobystės šešėlis. Žvėryne stovintis ištaigingas kotedžas sulaukė valstybinių institucijų pareigūnų vizitų kilus įtarimų, kad gyventojai yra neteisėtai užvaldę valstybinę žemę. O štai bene žymiausias šio namo gyventojas profesorius...
Pirmadienį Vilniuje atidaryta Lietuvos mokslininkų portretų paroda „Mokslo veidai“. Tikrasis Lietuvos elitas – tyliai, ramiai, bet ypač atsakingai dirbantys mokslininkai, savo sričių profesionalai, nelinkę garsiai reklamuotis ir patys kelti savo laurų į aukštumas.
Lietuva per pastarąjį dešimtmetį į projektus, skirtus skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, investavo daugiau kaip 600 mln. eurų, tačiau inovacijų proveržio dar teks palaukti, rodo Valstybės kontrolės atlikto audito išvados.
