21 straipsnių
Vidurinioji klasė − individų visuma hierarchijoje arba visuomenės sluoksnis, turintis priėjimą prie resursų, reikalingų pilnai patenkinti savo bazinius poreikius, bei sukurti, perimti ar pasinaudoti dauguma vidutinio ar aukšto lygio visuomenės produktų. Apima visuomenės produktus turinčius estetinę vertę, intelektinę nuosavybę, technologinius produktus, žinias, išsilavinimą, etiketą, tradicijas, kulinariją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pristatė, kaip šiemet gyvens sunkiau besiverčiantys: didėja minimali alga, pensijos, įvairios išmokos bei vaiko pinigai. Tiesa, nei žodžiu valdžia nekalba apie tai, ko šiemet sulauks vidurinioji klasė. LNK vidurdienio žinios teiravosi ekonomisto Nerijaus ...
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina nenorinti brėžti raudonų linijų dėl galimo palaikymo mokesčių reformos projektui. Pasak jos, „laisviečiai“ palaikys pasiūlymus, kurie stiprina vidurinę klasę ir padeda kurti gerai apmokamas darbo vietas.
Nors statistiškai žiūrint atlyginimai nesustojo augti, apklausa rodo, kad per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei. Analitikai sutaria, kad iš esmės svarbu ne vien gaunamos pajamos, bet tai, ką gali sau už jas leisti. Darbuotojų atstovė tikina, kad statis...
Pirmadienį pristatytoje naujos Vyriausybės programoje numatyta ilgainiui pereiti prie šeimos, kaip pajamų mokesčio mokėtojo, principo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Delfi paaiškino, kaip atrodytų toks modelis, ir pabrėžia, kad Lietuvoje jis galėtų įsigalioti anksči...
Šiemet vidurinioji klasė Lietuvoje šiek tiek padidėjo, o dėl pandemijos labiausiai nukentėjo mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos viduriniajai klasei būtų galima priskirti apie 57 proc. šalies...
Kinijos vartotojai perka bananų užsienyje daugiau nei bet kada. Tokį šio vaisiaus populiarumą didžiąja dalimi lemia vidurinioji klasė, vis labiau besirūpinanti sveika gyvensena.
Prognozės keliasdešimčiai metų į priekį rodo, kad Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų ženkliai sumažės, tad pensininkų gretos tik plėsis. Dėl to ir valstybės išlaidos išmokamoms pensijoms turėtų padidėti, tačiau visiškai priešingai rodo oficialiai pateiktos Finansų ministerijos prognozės. Profesori...
Reguliarios atostogos užsienyje prieš tai nesiveržiant diržų – vienas iš viduriniosios klasės požymių, o štai leistis į tolimuosius šiltus kraštus žiemą sau gali leisti tik turtingųjų atstovai, – teigia ekonomistai. Jų nuomone, vidurinioji klasė Lietuvoje plečiasi taip pat žaibiškai, kaip ir lietuvi...
Beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Nepaisant to, šių gyventojų netenkina jų gaunamos pajamos − jie pageidautų vidutiniškai 60 proc. didesnių pajamų. Ekonomistų teigimu, taip save vadinti galėtų tie, kurių pajamos pe...
Ar žmogus priklauso vidurinei klasei, vertinama ne tik pagal pajamas, atsižvelgiama į tris kriterijus – pajamas, turtą ir gyvenimo būdą, LRT RADIJUI sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot ekonomisto Romo Lazutkos, Lietuvoje vyrauja paradoksas – pedagogai ar medikai priklauso vidurinei klasei pagal ...
Vidurinioji klasė yra tai, apie ką svajoja kiekviena valstybė. Svajoja dėl to, kad viduriniosios klasės žmogus paprastai yra pats geriausias pilietis. Jis uždirba pakankamai, kad pasirūpintų savimi ir savo šeima. Vadinasi, jis neprašo iš valdžios finansinės paramos.
Lietuva nėra turtinga ir pasižymi didele nelygybe, todėl vidurinioji klasė šalyje yra viena mažiausių Europoje, sako ekonomistas Rokas Grajauskas. Jo teigimu, ištrūkti iš skurdo ypač sunku vyresnio amžiaus gyventojams.
Lietuva nėra turtinga ir pasižymi didelę nelygybę, todėl vidurinioji klasė šalyje yra viena mažiausių Europoje, sako ekonomistas Rokas Grajauskas. Jo teigimu, ištrūkti iš skurdo ypač sunku vyresnio amžiaus gyventojams.
Metų pradžioje pasigirdo kalbos, jog viduriniajai klasei Lietuvoje priklauso apie 10 proc. šalies gyventojų.
Kiekvienas lietuvis, gaunantis maždaug 13 Eur per dieną arba 383 Eur per mėnesį, save gali laikyti viduriniosios klasės atstovu. Tokios prielaidos siūlo laikytis finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau su ja sutinka ne visi.
Vidurinė klasė – darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai, kurie išlaiko valstybę, kuria pridėtinę vertę ir turi gana didelę perkamąją galią. Norisi paklausti – kur jie? Emigravo, prarado darbą, nenori dirbti už minimumą, slepia mokesčius. Štai atsakymai, kurie nedžiugina ekonomistų.
Ne paslaptis, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius pasaulinėje darbo rinkoje daugėjo įvairių nestabilių, nepastovių, dažnai – savarankiško darbo vietų. Šio reiškinio paplitimas pirmiausia siejamas su 1970 – 1980 m. kapitalizmo pokyčiais ir globalizacija, tačiau jis ypatingai suintensyvėjo po 2008...
„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas.
Net trečdalis gyventojų Lietuvoje nerimauja, kad šalies didžiausia problema – pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis.
Ši valstybė iliustruoja labiausiai užbaigtą vidurinės klasės išsivystymą arba greičiau faktą, kad visa visuomenė atrodo susiliejusi į vieną vidurinę klasę.
