13 straipsnių
Praeitą savaitę pilkąjį Vilniaus peizažą papuošė margaspalvė žemės ūkio technika. Į sostinę atvyko pavasario pranašas – ūkininkų protestas. Akcija, skirtingai nuo celofanistų ir maršistų cirko pasirodymų, pasižymėjo tvarka, organizuotumu ir bendrai sostinės centrinės dalies gyventojų (kuriems prikla...
Paskutiniais kadencijos metais valdantieji pristatė iš pradžių mokesčių reformą, kuri beveik nepapildo biudžeto, o vėliau apsiribojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reforma. Pastaroji greitai tapo tiek visuomenės, tiek ekspertų pasipiktinimo šaltiniu. Priešinantis NT reformai prie Seimo surengtas ...
Apklausos rodo, jog nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas iš nekenčiamiausių mokesčių. Nesunku suprasti kodėl. Asmeniui už savo uždirbtas pajamas ar sutaupytas lėšas įsigijus nuosavybę, kyla natūralus klausimas, kodėl jis už tai, ką jau įsigijo, turi mokėti dar kartą. O jeigu asmuo įsigijo nu...
Tarptautinės rekomendacijos sako „didinkime turto mokestį, mažinkime pajamų mokesčius“. Labai stebiuosi, kodėl partijos, aktyviai siūlančios nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pamiršta apie tai, kad turėtume mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės – gero nelauk. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į dabartinės valdžios ritualinius šokius aplink valstybės mokesčių sistemą, ieškant papildomų būdų surinkti pinigus į biudžetą ir dar labiau apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą.
Dabartinė valdančioji dauguma, sudaryta iš konservatoriais ir liberalais besivadinančių partijų, identifikuojama įvairiai. Dažniausiai kritikai iš dešinės vadina šias partijas marksistinėmis. Ligšiol tai keldavo juoką. Lyg parama klajokliams ar šešiaspalviams reikštų marksizmo esmę. Tokie kritikai v...
Vidurinioji klasė nuskurdo, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, vidutiniškai per metus pajamos augo lėčiau nei infliacija, o daugiausia įtakos turėjo kilusios maisto ir energijos kainos.
Nors pastaruoju metu atlyginimai kasmet sparčiai augo, o vidurinės klasės atstovų Lietuvoje daugėjo, ekonomistai sako, kad tai nereiškia, jog žmonės yra turtingesni. Pasak jo, kainos didėjo sparčiau, todėl gyventojų perkamoji galia iš tiesų mažėjo.
Dėl sparčiai augusių kainų gyventojų perkamoji galia mažėjo ir nors labiausiai tai palietė mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, šie metai sunkiausi bus ne jiems, sako ekonomistai.
Mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams lengvinant infliacijos naštą, asmenys, priklausantys vidurinei klasei, palengvėjimo pajus kiek mažiau. Jų pajamoms NPD didinimas įtakos neturės, tačiau, pasak ekonomistų, jie naudą pajus iš elektros ir dujų kainų kompensavimo. Visgi, kaip buvo aiškinama eko...
Kaip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita, vidurinei klasei priskiriamos šeimos nesugeba užsitikrinti didesnių pajamų, nes pelningiausius jų šaltinius yra uzurpavęs labiausiai klestintis visuomenės sluoksnis.
Lietuviai mano, kad save vidurinei visuomenės klasei priskiriantis žmogus turėtų gauti bent 1069 eurų mėnesinį atlyginimą. Į tą patį klausimą atsakantys estai nurodė, kad ši suma turėtų siekti ne mažiau 1450 eurų, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje ir Estijoje atliktos gyventojų apklau...
Per pastaruosius ketverius metus pajamų nelygybė Lietuvoje išaugo – atskirtis tarp turtingųjų ir vargstančių tik augo. Kas mūsų šalyje galėtų jaustis vidurinės klasės atstovais?
