upė

333 straipsnių

Upė – natūrali vandens tėkmė, tekanti pastovia pačios išgraužta vaga sausumos paviršiumi. Upė teka nuolydžio kryptimi, veikiama sunkio jėgos. Paprastai upę maitina paviršiaus bei požemio vanduo (krituliai, šaltiniai, ledynai ir smulkesnės upės bei upokšniai), atitekantis iš upės baseino.

 Vytenis Radžiūnas

Lovos, stalai, šaldytuvai, langai, telefonai, drabužiai, lygintuvai – ežerų ir upių dugne yra beveik viskas, ko reikia buičiai. Nardymo entuziastai po vandeniu randa ir keliasdešimt tūkstančių eurų vertų radinių. Pasak jų, Lietuvos upės ir ežerai slepia ne vieną paslaptį, kurios jau labai greitai ga...

Tautinis tapatumas – svarbi asmenybės formavimosi dalis. Be ryšio su tauta ir savo valstybe suvokimo vaiko asmenybė iki galo nesusiformuos, teigia „Mažųjų ekspertų mokyklos“ psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.

Justina Maciūnaitė

Atėjus vasarai skubama ištrūkti į gamtą pasimėgauti upių teikiamais malonumais. Čia norisi džiaugtis švariu vandeniu ir gražia aplinka, tačiau kartais tenka susidurti su kitokia situacija – dumblas, purvas, prastas kvapas, žuvų trūkumas. Ekspertų teigimu, upės turėtų išsivalyti pačios, tačiau šį pro...

Parengė Rūta Levickaitė

Vasarą norisi kuo ilgiau būti gamtoje ir ja kaip reikiant pasimėgauti. Tai padaryti bene vienas geriausių būdų – sėsti į baidarę ir išplaukti ežerais ir upėmis iš naujo atrandant savo krašto grožį. Kadangi ne visų patirtis ir įgūdžiai vienodi, GRYNAS.lt kartu su Valstybiniu turizmo departamentu siūl...

Hirdrometereologas, doc. dr. Gintaras Valiuškevičius

Vandenvardžiai – vieni iš ilgiausiai išsilaikančių tikrinių vardų. Tradicinės elgsenos kodai. Dažnai vandens telkinių pavadinimai – kone vieninteliai protėvių buvimo mūsų erdvėje liudininkai. Jie leidžia ne tik apibrėžti kadaise vienų ar kitų tautų gyventus plotus. Jie padeda mums suvokti aplinką pa...

Hirdrometereologas, doc. dr. Gintaras Valiuškevičius

Ar verta statyti užtvankas ant mūsų upių? O gal Lietuvos upes dera tik saugoti? Tai tradiciniai klausimai, dėl kurių ginčijamasi ne tik pas mus. Ginčai trunka gana ilgai ir nėra itin vaisingi. Tad šį kartą paieškokime atsakymų į kiek kitokius klausimus: nuo ko ir ką derėtų saugoti?

Vaida Ražaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“

Upių salos sumažina vandens srauto pralaidumą, todėl, ypač pavasarinių ledonešių metu, didėja pavojingų potvynių tikimybė, LRT Radijui sako Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Aldona Baubinienė. „Prieš kažkiek metų [...], pakilus upės vandens ly...

Lygiai trečdalis Lietuvos šiandien yra apaugusi miškais. Pagal Lietuvos respublikos bendrąjį planą, miškingumas turi didėti dar penkiais procentais. Pirmiausia to yra siekiama apsodinant žemės ūkiui netinkamas žemes, bet yra ir kitas būdas, duodantis didžiulę naudą biologinei įvairovei, taršos mažin...

Saulius Paukštys

Jau labai seniai netyla diskusijos, kaip Neryje paskatinti laivybos plėtrą. Taip būtų ne tik gerinama miesto infrastruktūra, bet ir sprendžiamos miesto susisiekimo problemos. O tuo pačiu mieste mažėtų automobilių tarša.

Artėjant vasarai aplinkosaugininkai primena, kokių reikalavimų būtina laikytis norint vandens telkiniuose plaukioti vandens motociklais ar kitomis priemonėmis, ir atsako į dažniausiai užduodamus klausimus.

Birutė Davidonytė

Senolių išmintis byloja, kad po pirmos perkūnijos jau galima maudytis. Pirmoji perkūnija šiais metais jau nugriaudėjo. Vis dėlto, maudytis drįstų tik patys didžiausi sveikuoliai. GRYNAS.lt klausia hidrometereologų, kokiu tempu šyla Lietuvos vandens telkiniai ir kiek laiko dar teks palaukti, kad galė...