148 straipsnių
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto profesorius Vytautas Getautis DELFI interviu pasakoja, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria mokslininkai ir studentai bei pateikia savo pasiūlymus, kokių pokyčių reikia. Taip pat jis dalijasi įžvalgomis, ko reikia, kad univer...
Ketvirtadienį prasideda bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas, pirmąkart naudojantis bendrojo priėmimo sistema bus galima registruotis ir į profesines mokyklas.
2015 metais atliktos apklausos rezultatai parodė, kad net 94 proc. Lietuvoje studijavusių užsienio studentų rekomenduotų mokytis mūsų šalyje. Tūkstančiai užsienio piliečių pastebi Lietuvoje sudarytas palankias sąlygas, o dauguma giria puikų studijų kainos ir kokybės santykį.
Kiekvienais metais vis daugiau užsieniečių renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, šiais metais iš svetur atvykęs jaunimas sudaro 4,4 proc. visų šalies studentų. Kas juos traukia į Lietuvą?
Šiais laikais specialybių pasirinkimas itin platus. Vienos laikomos perspektyviomis bei daug žadančiomis, o štai kitos – turinčiomis grėsmę tapti nebeaktualiomis, ar netgi ateityje visai išnykti. Profesijų paklausą ir stabilumą lemia įvairūs veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek stojantiesiem...
Jau netrukus prasidės didžioji stojimų į aukštąsias mokyklas karštinė, todėl DELFI skuba pasidomėti, kokias specialybes įgijusiems žmonėms sunkiausiai sekasi rasti darbą Lietuvoje.
Įsibėgėjant diskusijai dėl naujų iniciatyvų reformuoti aukštąjį mokslą Lietuvoje, pateiksiu keletą pastebėjimų, kurie dabar lieka nuošalyje.
Artėjanti mokslo metų pabaiga verčia susimąstyti, kokias specialybes rinktis, kad vėliau netektų gailėtis. Ekspertai sako, jog kol kas paklausiausi išlieka su informacinėmis technologijomis (IT) susiję mokslai. Šių programų studentus ne tik išgraibsto, bet jiems siūlo ir geriausią atlygį.
Stojimui į aukštąsias mokyklas artėjant septynmyliais žingsniais, abiturientams svarbu apsispręsti ne tik, kokią specialybę pasirinkti, bet ir kuriame Lietuvos mieste kurti savo ateitį.
Užrašas Kauno oro uoste: „Paskutinis lietuvi, prieš išskrisdamas išjunk šviesą oro uoste.“ Lenkas dėl grašio blusą į Varšuvą nuvarys, o lietuvis be 100 procentų pelno nepajudės. Tauta juokauja
Užsimoję sumažinti išsikerojusį aukštojo mokslo tinklą politikai, regis, šiandien išties bando ieškoti argumentų – valstybės biudžeto resursai riboti, demografinė kreivė šalyje leidžiasi tik žemyn, nepasiekiama aukštų tarptautinių reitingų vietų, parengiami specialistai netenkina darbo rinkos poreik...
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad persitvarkantys universitetai reformai pirmiausia turi ieškoti savų finansinių resursų, tačiau, anot jo, galimas „vienkartinis stimulas“ ir iš valstybės biudžeto.
Prezidentei pareiškus, kad mokslo ir studijų institucijų pertvarką reikia pradėti ne nuo planų, kiek liks universitetų, bet nuo diskusijos apie kokybę, premjeras sako, kad būtent taip reforma vyksta.
Rengiant mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką premjero sudaryta darbo grupė atstovaus valstybės, o ne atskirų universitetų interesams, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Netylant kalboms apie prastą Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, politikai ir atsakingos institucijos jau ėmėsi darbo: pakelta priėmimo į aukštąsias mokyklas kartelė, planuojama sujungti universitetus. Tačiau prieš priimant sprendimus, susijusius su jaunimo ir visos valstybės ateitimi, pirmiausia būtin...
Darbo rinkoje visoje Europoje stebimas tam tikrų kvalifikuotų specialistų paklausos augimas. DELFI aiškinosi, kurių profesijų atstovai per artimiausius kelerius metus taps dar labiau geidžiami darbdavių, o kurių laukia iš tiesų sunkios dienos – jų poreikio nebebus arba bus labai mažas.
Visuomenėje netylant diskusijoms dėl Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkų, vis keliamas klausimas ir dėl dėstytojų atlyginimų.
Kauno „Žalgirio“ arenoje trečiadienį rengiama Aukštųjų mokyklų mugė, joje prisistatys 37 universitetai, kolegijos, akademijos.
Keturios šalies aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) − steigia Universitetų pažangos konferenciją (UPK).
Žinia, kad Lietuvoje turi likti iki 5 valstybinių universitet ų, siekiančių aukštojo mokslo kokybės, sutikta aplodismentais, tačiau džiaugsmą tuoj aptemdė valdančiųjų neryžtingumas – pasiūlymų dėl jungimosi alternatyvų laukiama iš pačių akademinių bendruomenių.
