23 straipsnių
Krovinių srautas keliuose didėja, kaip ir tarša, triukšmas, daugėja avarijų. Ne pirmus metus kalbama apie aplinkai mažiau kenkiantį transportavimo būdą – krovinius plukdyti laivais.
Kiekvieną pavasarį, pradėjus kilti ežerų ir upių ledui, būdavo kalbama apie lydekų nerštą. Jis prasidėdavo ištvinus tirpsmo vandenims. Tačiau ilgainiui tokie reiškiniai tampa tik prisiminimais, nes jau kelintą pavasarį potvynio nesulaukiama nei Nemuno deltoje, nei prie vidaus vandenų.
Žvejyboje viena labiausiai jaudinančių akimirkų – kibimas. Tačiau vėliau žveją mėgėją apninka abejonės – paleisti ar pasilikti? Ar vadovautis pagauk-paleisk principu, o gal laimikį vežtis namo? Kada sužvejotos žuvies sugrąžinimas atgal į vandens telkinį gali padaryti daugiau žalos nei naudos, o koki...
Besitęsianti sausra ir dėl jos senkančios upės didžiausią pavojų kelia lašišinėms žuvims, sako specialistai. Vis dėlto padarinius skaičiuoti kol kas anksti – jie pasimatys bent po dvejų metų.
Norint pagausinti Lietuvos žuvų išteklius, į šalies vidaus vandens telkinius yra įžuvinama tam tikras kiekis įvairių žuvų. Šiemet žuvų ištekliams valstybiniuose vandens telkiniuose atkurti ir apsaugoti numatyta 2,51 mln. eurų. GRYNAS.lt aiškinasi, kokie įžuvinamų vandens telkinių atrankos kriterijai...
Žiema jau tuoj pat trenks durimis, palikdama langą pavasariui ir šio metų laiko pramogoms. Žvejai šiltų orų laukia su nekantrumu, tačiau jau netrukus Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje įsigalės draudimas žvejoti žvejų mėgėjų pamėgtą žuvį – karšį. Ar daug žvejų nepaiso šio draudimo, kokios b...
Ketvirtadienio, vasario 21 – osios, pavakarę Anykščių viešojoje bibliotekoje rinkosi tie, kuriems rūpi šio miesto centre esančios užtvankos likimas. Šis statinys ant miestelį juosiančios Šventosios upės atsirado gana vėlai, tik 1987 m. Kaip manoma, greičiausiai dėl rekreacinių tikslų, siekiant aprūp...
Įsibėgėjus sausiui, žvejai ir aplinkosaugininkai Panevėžio rajone buvo sukelti ant kojų. Viename iš apylinkės tvenkinių, žvejams prakirtus eketę, ėmė plūsti smulkios žuvys. Atvykę aplinkosaugininkai nustatė drastiškai per mažą deguonies kiekį tvenkinyje, dėl kurio masiškai ėmė gaišti žuvys. GRYNAS.l...
Besilaikanti neigiama oro temperatūra ir užsalę vandens telkiniai – tikra laimė ir pramoga poledinės žūklės mėgėjams. Tačiau nederėtų pamiršti, kad, kaip ir kasmet, nuo vasario 1 dienos Lietuvoje pradeda galioti lydekų žvejybos draudimas. Kodėl jis reikalingas, ir ar yra žvejų, kurie jo nepaiso?
Šią vasarą žvejai mėgėjai skundėsi nesėkminga žvejyba beveik visoje Lietuvoje. GRYNAS.lt gavo informacijos, kad taip galėjo būti dėl įžuvinimui skirtų žuvų būklės. Teigiama, kad nėra daromi jų tyrimai, netinkamai prižiūrimi akvakultūrų ūkiai, kuriuose auginamos žuvys įžuvinimui. Kiek ši informacija ...
Vasarai po truputį žengiant į antrą pusę, žvejai mėgėjai sunerimę: kai kuriuose ežeruose per visą šiltąjį sezoną nepavyko pagauti tiek žuvies, kiek buvo tikėtasi. GRYNAS.lt žurnalistai viešėjo prie kelių Lietuvos ežerų – Baltųjų Lakajų ir Kertuojų, kur žvejybą baigę žvejai skėsčiojo rankomis ir skun...
Vakar Aplinkos ministerijoje susirinkę žvejų pasaulio atstovai svarstė asociacijos „ Lašišos dienoraštis “ pateiktus siūlymus keisti mėgėjų žvejybos taisykles.
Nuo balandžio 21-osios žvejai vėl gali sugrįžti į lydekų žūklę. Pavasario pabaiga – geras metas gaudyti margąsias plėšrūnes, nes jos būna aktyvesnės ir ne taip įnoringai reaguoja į masalus. Šįmet susidariusios itin palankios sąlygos lydekų neršimui, todėl jų mūsų vandens telkiniuose turėtų gerokai p...
Ilgamečiai žvejai mėgėjai žino, kad norint sužvejoti stintų, važiuoti į pamarį nebūtina. Šiek tiek mažesnių, tačiau ne ką prastesnių stintų „giminaičių“ galima rasti didesniame ir gilesniame Lietuvos ežere. Jos vadinamos ežerinėmis stintelėmis ir kadaise žvejų buvo labai mėgiamos. Kokia dabar yra ež...
Aplinkos ministerija išleido atnaujintą leidinį „ Invazinės rūšys Lietuvoje”, kuriame tarp 35 nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių įrašytos ir dvi žuvys – juodažiodis ir nuodėgulinis grundalai.
Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Edvardas, kuris Baltijos jūroje sugavo keistą laimikį ir teiravosi, kokia tai žuvis.
Generalinė miškų urėdija už 12,6 mln. eurų (43,6 mln. litų) įsigijo antžemines automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas, kurias įdiegė 24-iose miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Vis dėlto įsigytas pirkinys kelia daugiau problemų nei džiugina. Pasirodo, kad kameros neveikia ta...
Aplinkos ministerija jau sukūrė taisykles, kurios galios visiems „Žvejybos rojuje“ žvejojantiems žvejams. Jos buvo nusiųstos žvejų bendruomenei, kad ji pareikštų savo pastabas. Tačiau ne visi jas pamatę žvejai nudžiugo. Jie išsakė pastabas, ką, jų nuomone, reikėtų keisti.
Skersnukis – Lietuvoje praktiškai jau išnykusi žuvis. Tik labai didelės sėkmės lydimas žvejas šiandien gali sugauti šią į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą žuvį. Vis dėlto mokslininkai ir Aplinkos ministerijos specialistai žvejams siunčia gerą žinią. Jie nusiteikę pradėti dirbtinį šių žuvų veisimą ir...
Jeigu neatsakingai vartosime populiariausią žuvį, kai kurių rūšių ant mūsų stalo gali ir nebelikti. Todėl gamtininkai jau dabar sudarė sąrašą, kokios žuvies geriau nevalgyti.
