Gražus noras duoti visiems - kad ir niekada nedirbusiems – po 230 eurų pensiją, kainuoja, o kainos ponas Mauricas skaičiuoti kažkodėl nenori. Nors kaip ekonomistas – privalėtų. Taigi paskaičiuokim.
Teodoras Medaiskis
68 straipsnių
Nors pensijos augs labiau nei kainos, vis dėlto vyresnio amžiaus žmonėms tai nebus didelė paguoda. Jų skurdo rizikos lygis yra aukštesnis nei vidutinis šalyje.
Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali tekti ilginti pensijos amžių, sako Lietuvos banko atstovai.
2017 metai Lietuvai buvo vieni sėkmingiausių nuo pasaulinės finansų krizės pradžios, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Daugelis girdėjo, kad į pensiją ilgainiui bus galima išeiti tik sulaukus 65 metų. Tačiau retas žino, kad būtinas stažas didės iki 35 metų, o nuo 2018–ųjų pagal naują tvarką bus skiriamos tiek naujos, tiek perskaičiuojamos jau mokamos pensijos.
Visos valdžios bent jau žodžiais gyventojus skatino dirbti, mokėti mokesčius ir užsitikrinti socialines garantijas. Tačiau daugybę metų galiojo tvarka, dėl kurios daugiau išloš nedirbę ir nemokėję mokesčių.
Paramos prašymas žmones stigmatizuoja, žemina, atsidurti tarp remiamų asmenų nėra smagu. Taip sprendimą atsisakyti PVM lengvatos šildymui ir išplėsti kompensacijas gaunančių asmenų ratą vertina Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.
Vyriausybės programoje numatyta darbdavių mokamus mokesčius ir įmokas perkelti ir sujungti su darbuotojų.
Jeigu Lietuvoje niekas nesikeis artimiausių kelių dešimtmečių ateities perspektyva atrodo niūriai: darbingo amžiaus gyventojų ir vaikų mažės, pensininkų daugės, bet tai dar ne viskas. Pensininkams ne tik nebus iš ko mokėti didesnių pensijų, bet mažėjant gyventojams, brangs ir infrastruktūros išlaiky...
Vyriausybė planuoja „Sodros“ mokesčius perkelti ant darbuotojo pečių. Esą taip bus galima palengvinti naštą mažiausiai uždirbantiems. Tačiau visi dirbantieji gali ir nukentėti, nes visos išmokos, priklausančios nuo oficialaus atlyginimo, veikiausiai bus sumažintos arba papildomai apmokestintos.
Dešimtys žinomų visuomenės veikėjų ketvirtadienį viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.
Kelios Vyriausybės programos įgyvendinimo plano eilutės apie artėjančius pokyčius pensijų fonduose daug nepasako, tačiau pagrindiniai principai daugmaž aiškūs. Norima daugiau „Sodros“ lėšų skirti dabartiniams pensininkams, o dirbančiuosius išgryninti į konkretesnes grupes.
Nuo metų pradžios padidėjo socialinio draudimo įmokos autoriams ir tiems, kas pajamas gauna pagal licencines sutartys. Leidėjai teigia, kad dėl to padidės knygų leidybos sąnaudos, lietuvių autorių leisti gal ir iš viso neapsimokės.
Per pastaruosius ketverius metus pajamų nelygybė Lietuvoje išaugo – atskirtis tarp turtingųjų ir vargstančių tik augo. Kas mūsų šalyje galėtų jaustis vidurinės klasės atstovais?
Pensijų sistema Lietuvoje nėra tobula – su tuo sutinka ir bankų, ir universitetų ekonomistai. Po rinkimų ši sritis taip pat sulaukė naujų idėjų, ir nuo to, kiek jų bus įgyvendinta, priklausys, kokių pajamų galima tikėtis senatvėje.
Lūkesčiai pensijoms po 30 metų yra didesni, nei tikrovė dabar: šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 40 proc. žmogaus pajamų, kai apklausos rodo, kad gyventojai norėtų gauti daugiau nei pusę buvusios algos senatvėje. Ko realu tikėtis išėjus į pensiją po trijų dešimtmečių?
Kaupiantieji senatvei ne tik „Sodroje”, bet ir antros pakopos privačiame pensijų fonde žino, kad jei senatvės nesulauks, šią sumą paveldės artimieji.
Vienas iš naujos valdžios pasiūlymų – „Sodros“ įmokas sujungti su gyventojų pajamų mokesčių. Tačiau įgyvendinus jį, gali padidėti šešėlinė ekonomika, o papildomos valstybės išlaidos kristi ant vidutines pajamas gaunančių darbuotojų, teigia DELFI kalbinti ekonomistai.
Kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis vakar DELFI konferencijoje išdėstė tikrą mokslinį atradimą.
Priėmus naująjį Darbo kodeksą, viena darbuotojų kategorija dėl įvykusių permainų, sukėlusių prieštaringus vertinimus, gali nesukti galvos. Tai – valstybės tarnautojai. Jų darbo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurį, pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Teodoro Medaiskio, reikėt...
