tarpukaris

Kadangi daug rašau apie sovietmetį ir vis susiduriu su nuomonėmis, kad sovietmetis buvo neva tai „pažangūs“ laikai, drįsčiau paprieštarauti. Iki sovietų okupacijos nepriklausoma Lietuva, jos žmonės gyveno puikiai.

Uršulė Babickaitė gimė nedideliame kaimelyje prie Kupiškio, ūkininkų šeimoje. Jos tėvas mirė anksti, mama vertėsi taip sunkiai, kad buvo priversta dukrą auginti atiduoti tetai. Nors tokia pradžia rožėmis kloto gyvenimo nežadėjo, Uršulė tapo tikra Lietuvos tarpukario elito žvaigžde, kuriai lenkėsi ir...

Sušilę orai mums kelia mintis apie atostogas. Gausybė atostogų pasiūlymų ir reklamų suteikia galimybę rinktis, kur ir kaip ilsėtis. O kaip atostogavo panevėžiečiai tarpukario Lietuvoje?

Panevėžį ir tarpukariu pelnytai buvo galima vadinti garsių sportininkų kalve.

XIX ir XX amžių sandūroje pasaulyje vyko dideli pokyčiai įvairiose mokslo srityse, farmacijos bei maisto pramonėje, tuo pačiu keitėsi ir žmonių gyvenimo būdas, įpročiai. Tyrinėjant maisto kaloringumą, jo vertę bei vitaminų įtaką sveikatai, kartu pradeda plėtotis ir alternatyvios mitybos praktikos, t...

Lietuvos šiaurės krašto kurortinis miestelis, kadaise buvęs apskrities centru. Iš Pasvalio miesto tarpukariu atsiverdavo panorama į upių labirintus. Mūša, Lėvuo, Svalia – pirmoje Lietuvos Respublikoje šių upių pakrantėse stovėjo šimtai medinių pirkelių ir lietuviškų seklyčių. Žydiškų „chalupkų“ ir m...

Sausio 15 dieną 19 valandą Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinio muzikinio teatras simfoniniu koncertu „Istorijos perpetuum mobile – 200“ paskelbs išskirtinių metų pradžią: opera Klaipėdoje švenčia garbingą 200 metų sukaktį. Teatras skelbia, jog amžinasis muzikos variklis Klaipėdoje sukasi nepriekaišt...

XX a. pradžioje bei tarpukario Lietuvoje pradėjo formuotis kitoks požiūris į vestuves, vedybinį gyvenimą, vyro ir moters santykius šeimoje bei vaidmenis visuomenėje. Besikeičiantys politiniai, socialiniai, ekonominiai aspektai pamažu pradėjo transformuoti ir moterų padėtį šalyje. Šių pokyčių akivaiz...

Kauno miestas gali pasigirti išlaikyta tarpukario architektūra ir tuo pačiu daugybe neseniai iškilusių šiuolaikinės architektūros pastatų. Pasak KTU SAF dėstytojo Vytauto Baltaus, pusiausvyra tarp skirtingo laikmečio architektūros ne visur yra išlaikoma, bet tai nėra blogai, jei šiuolaikinė architek...

Viešasis transportas – daugelio mūsų kasdienis kelionės draugas bei viena iš miesto reprezentacinių sudedamųjų dalių. Norime mėgautis naujais autobusais ir kokybišku aptarnavimu. Kone prieš gerą šimtmetį, tarpukariu kauniečiai taip pat skubėjo išmėginti tuomet dar tik be pasirodančias šias technikos...

Tarpukario Šiauliai – didelis ir gražus miestas. Pagal gyventojų skaičių Lietuvoje patekdavo ant prizinės pakylos, į priekį praleisdamas tik Kauną ir Klaipėdą. Buvo svarbus pramonės, susisiekimo plentais ir geležinkeliais centras.

Nepriklausomoje 1918–1940 metų Lietuvoje Utena buvo apskrities centras. Šurmuliavo septyni tūkstančiai gyventojų. Beveik pusė jų buvo žydai. Kelių upelių slėnyje įsikūręs miestelis 1924 metais gavo miesto teises.

Šiaulių miestas prieškaryje garsėjo savo teatru. Buvo visos Šiaurės Lietuvos meno ir kultūros centras. Visuomeninis piliečių judėjimas burdavosi aplink vietinius aktorius.

1934 m. Alytaus stadionas per žiemą gerokai sumenko. Tačiau politinė galva – burmistras – žada jį papuošti, kaip jaunamartę: aptverti tvora, pastatyti teniso aikštę, „modernišką“ tribūną, takus bėgimui, vandentiekį ir net dušą.

Miesto sode šalia fontano esantys žali suoliukai keičiami į naujus. Tai atliekama pagal projektą tvarkant fontano teritoriją, vėliau – šokių aikštelę, takus, mažąją architektūrą, želdynus bei medžius.

Lietuviai visais laikais ieškojo geresnio gyvenimo svetur. Ir vis dėlto, nepaisant, kad svetimame krašte uždarbis būdavęs gerokai didesnis, tėvynės ilgesys traukė grįžti į gimtąjį kraštą.

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į krepšį, iki išmanių viražų, siekiant pergudrauti net ir pačius griežčiausius dėstytojus. Nuo paskutinės nakties prieš egzaminą iki pačių ekstremaliausių „fuksų“ krikštynų. Tačiau ar įsivaizduojate, kaip ir ku...

Pastaruoju metu Kaunas yra tapęs nepaprastu traukos centru. Ir taip yra ne tik dėl itin aktyvaus kultūrinio gyvenimo, bet ir dėl miesto dvasios, kurią skleidžia tarpukario architektūra. Į Kauną nuvykusi „Lietuvos ryto“ televizijos laida „4 kampai“ praskleidė laiko uždangą ir išsiaiškino, kaip tarpuk...

Kaip į architektūrą pasuko šiuo metu daugeliui puikiai žinomas Kauno oro uosto, daugybės verslo centrų ir gyvenamųjų namų projektų autorius Gintautas Natkevičius? 60-metį neseniai atšventęs architektas tikina, kad tai įvyko per atsitiktinai nugirstą kaimynų pokalbį: „Ir tada aš pagalvojau: va čia ta...

1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis – itin svarbi tarpukario Lietuvos asmenybė ir vienas įtakingiausių to meto verslininkų. Jis ženkliai prisidėjo prie Lietuvos pramonės ir verslo plėtros, suvokė ekonomikos bei šalies ūkio svarbą visuomenei. Apie t...