221 straipsnių
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą, kuriuo švieži vaisiai ir daržovės, neturintys prekinės išvaizdos ir neatitinkantys specialiųjų reikalavimų, nuo šiol galės būti patiekiami mažmeninei prekybai kaip vartotojų asmeninėms reikmėms skirti produktai. Jų etiketėje turės būti įrašyta ...
Neatsakinga socialinė politika reiškia paveldimą skurdą. Varganas gyvenimas lyg kokia skurdo DNR – iš kartos į kartą, lyg užkoduota vaikuose. Ir taip tęsis, kol dideliems dėdėms ir tetoms bus svarbesnių prioritetų nei vaikų gyvenimas.
Eiliniam žmogui ne tiek svarbu, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kiek BVP turėjo įtakos jo gyvenimui: kiek padidėjo darbo vietų, pakilo darbo užmokestis, pensijos, socialinės išmokos, sumažėjo išlaidos būstui, sveikatos apsaugai ir t. t.
Socialinės apsaugos išmokos neužtikrina „naujų“ socialinės rizikos grupių apsaugos nuo skurdo Baltijos šalyse. Tokia išvada minima tyrime „Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“.
Tai, kad sunkiai dirbsi, nereiškia, kad gyvenime tau pasiseks ir nereikės skursti – prieš 50 metų galimybės patekti į vidurinę klasę buvo kitokios, sako ekonomistas Justas Mundeikis. Tuo metu kiti specialistai atkreipia dėmesį į tuos vaikus, kurie skurdui pasmerkiami nuo pat mažų dienų.
Alaviniškių kaimas netikėtai pagarsėjo kaip tuberkuliozės židinys. Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad ieškomas atvira plaučių tuberkulioze sergantis vietos gyventojas Steponas S. Paaiškėjo, kad kaime sergančiųjų yra ir daugiau.
Minimali mėnesinė alga ( MMA) užstrigo Trišalės tarybos ginčuose. Vyriausybė, profsąjungos ir darbdaviai niekaip nesuderina pozicijų. Trišalė taryba nesugeba pasiekti sutarimo tarp darbdavių ir darbuotojų, nes prarasta pusiausvyra tarp šių organizacijų.
Auganti socialinė nelygybė, skurdas yra milžiniška grėsmė nacionaliniam saugumui, tiksinti bomba po valstybės pamatais.
Eilinis „pagaliau“ parodė, įrodė, kad nors ir kiek oligarchai ir jiems atidirbinėjantys kompanionai deklaruotų meilę ir rūpestį „tiems vargšams nelaimėliams“, tikrovė jiems ir vėl nutraukia kaukę.
Numatomas kainų šuolis Lietuvoje kelia didelį nerimą, nes, nepaisant to, kad Lietuvos ūkis auga sparčiausiai Europoje, Lietuvoje skurdas ne tik nemažėja, bet net ir auga, rašoma Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ išplatintame pranešime.
Šiandien Statistikos departamentui paskelbus, kad beveik ketvirtadalis lietuvių – žemiau skurdo ribos, kilo ne viena arši diskusija, savo nuomones reiškė tiek politikai, tiek ekonomistai.
Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiaus augimą Lietuvoje pernai lėmė infliacija ir su ja susijęs pragyvenimo lygio augimas, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
„Valstiečiams“ valdant Lietuvą pajamų nelygybė dar labiau išaugo, tvirtina konservatorė Gintarė Skaistė. Politikė vertindama Lietuvos statistikos departamento pirmadienį paskelbtus 2017 metų skurdo rizikos rodiklius teigia, kad, nepaisant to, jog „valstiečiai“ savo rinkimų programoje daug kalbėjo ap...
Šios mano mintys skirtos Lietuvos valdantiesiems, ministrams ir jų šeimininkams, kurie drebančiais balsais skelbia Lietuvai, kad progresiniai mokesčiai yra blogis, sukursiantis chaosą ir sugriausiantis valstybę.
Lietuvos bankui iškėlus idėją, kad Lietuvoje būtų galima didinti pensinį amžių, finansų ministras Vilius Šapoka tokią idėją kritikuoja. Anot jo, Lietuvoje žmonių gyvenimo trukmė trumpa, be to, ekonomika nėra prisitaikiusi įdarbinti vyresnius žmones, o Vyriausybė tokios idėjos nesvarsto.
Visuomenė turbūt jau atsikando įvairių ribojimų ir draudimų, tačiau kai kada tam tikri ribojimai yra būtini, siekiant apsaugoti patį žmogų nuo jo neatsakingų veiksmų.
Ankstesnėje „Mokslo sriuboje“ nagrinėjome ypač svarbią temą - skurdą visuomenėje. Kodėl Lietuvoje net penktadalis žmonių skursta, nors išteklių, mokslininkų teigimu, yra pakankamai? Ką galime padaryti? Šiandien tęsiame šią temą.
„Jums stinga džiaugsmo“, dar taip neseniai sakiau ir buvau iš esmės teisus, nes ne pinigų ar gero oro Lietuvoje stinga, ne vasaros karščio ir ne geresnių automobilių. Ir ne pigesnio maisto.
Vyriausybės siekis, kad po pensijų ir mokesčių reformos, ateityje, pensija sudarytų mažiausiai 50 procentų buvusio darbo užmokesčio – pagirtinas. Ne pieno upės ir kisieliaus krantai, bet jau šis tas. Ar taip nutiks iš tiesų?
Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?
