Kaptarūnai verti atskiro pasakojimo, kuris apimtų politinius, tautinius, socialinius, žmogiškų santykių, gamtovaizdžio specifikos ir kitus klausimus. Tai vieta, kur nekyla konfliktai tautiniu pagrindu, kur skirtingi žmonės, gerai pažindami vienas kitą, išpažindami skirtingą tikėjimą arba būdami visi...
Šiaurės Atėnai
112 straipsnių
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančios parodos „Auksinis Lietuvos teatro, muzikos ir kino 30-metis“ ir „Laisvas kinas: 1990–2020“ – vienos iš tų, į kurias bėgama, po karantino atsivėrus galerijoms ir muziejams. Gal dar ir nuo gamtos stichijų. Labai šiuolaikiškos, neprimenančios tų se...
O ten, kaip ir visur kitur sovietmečiu, visuomet turėjau su savimi numylėtą ispanišką rašomąją mašinėlę „Kolibri“. Viena iš sanatorijų, kurią labai mėgau, buvo senoji „Dainava“ su mediniais korpusais, įsikūrusi centre ir kartu – miške. Jos vyriausioji gydytoja Elena Kriščiūnaitė ypač gerbė meno žmon...
Nuotraukos socialiniuose tinkluose primena praėjusių metų kovą – su bičiuliais sėdėjome bare, jame kaip blogas pranašas nepažįstamas apgirtęs vyras, smaksantis prie kažkelinto alaus bokalo, pasakė: pamatysit, čia dar bus. Ir bus blogai. Keldami vyno taures, kvatodami netikėjom. Bet tikrai buvo – jau...
Restauracija: „Būrys“, 1985; „Sūnus palaidūnas“, 1985; „Nakties paklydėliai“, 1986; „Visi prieš vieną“ 1986; „Vilkolakio pėdsakai“, 1986; „Savaitgalis pragare“, 1987; „Pabudimas“, 1989; „Žuvies diena“, 1990 (1)
Paskutinis LKS vaidybinis filmas, kurį finansavo Maskva, – „Žuvies diena“ Jolitos Skablauskaitės kūrybos motyvais. Ir pirmas mūsų vyrų režisierių bandymas atskleisti šiuolaikinės moters uždarą vidinį pasaulį! Nei daugiau, nei mažiau. Cenzūros barjerai smarkiai siūbavo, pinigų dar buvo (po to jų nebu...
„Graikiška“ recepcija ir transformacija lietuvių tautiniame atgimime: trakų gentis „buvo didžiausia tauta ant žemės“ (1)
Gyvendamas Bulgarijoje (1880–1905), J. Basanavičius iš arti galėjo stebėti graikų tautinio atgimimo idėjos įkvėptą bulgarų kovą dėl nepriklausomybės ir jos patirtį pritaikyti formuojant lietuvių tautos atgimimą. Jis iš arti buvo susipažinęs, kaip pats rašė, ir su graikų atgimimo procesu. Pažymėtina ...
Astravo AE gali išeiti iš rikiuotės ne dėl aplaidumo, o dėl programišių: štai kas yra „nulinė diena“ (1)
Nors kiek aprimo skandalas dėl pavogtos „CityBee“ bendrovės klientų asmeninės informacijos, tokio pobūdžio duomenų pasisavinimas ir rinkimas tebevyksta. Trumpai šmėkštelėjo ir išnyko žinia, kad asmeniniai duomenys buvo pasisavinti iš vieno lažybų portalo ir nelegaliai filmus platinančios bendrovės, ...
Restauracija: „Tas prakeiktas nuolankumas“, 1970; „Kur iškeliauja pasakos“, 1974; „Atpildo diena“, 1975; „Markizas ir piemenaitė“, 1978; „Velnio sėkla“, 1980; „Arkliavagio duktė“, 1981 (1)
Taigi, dabar ir Antano Vienuolio apsakymus tebeįžiūri, ir jaunutės Nijolės Oželytės vaidmeniu grožiesi – jos betarpiškumas, tikėjimas tuo, ką daro ir sako šią akimirką, buvo ir tebėra unikalus. (Nors filme demonstruojamos erotikos perliukai, manau, sugalvoti tiesiog filmavimo aikštelėje ir yra tikra...
Todėl jūsų sprendimas ir įstatymo dėl gėjų ir lesbiečių partnerystės priėmimas nėra Briuselio mada ar primetimas, tai nėra Lietuvos visuomenės sunaikinimas, kaip dažnai pateikia vidiniai tradicionalistai ir išoriniai piktadariai, tai laiko poreikis ir Lietuvos demokratijos brandos ženklas. Jūsų spre...
Epidemijos metu, per karantiną žmonės išnyksta tyliai, kaip arbatos garas. Taip tyliai, lyg neatsisveikinę, „angliškai“. Taip iš nykoko pastarųjų metų gyvenimo kaukių baliaus pasitraukė ir Irena Veisaitė.
Valstybės santykių su visuomene problemos rūpi Lietuvos mokslininkams, eseistams, net vadinamiesiems influenceriams. Nuolat pasirodo su tuo susijusių publikacijų, tiesa, analitinė jų gelmė labai skirtinga. Gyvą ryšį su žmonėmis, besidominčiais tautiškumu ir valstybingumu, palaiko keli interneto port...
Su dailės istorijos edukologu, dailės terapeutu, dizaineriu Artūru JAZAVITA kalbasi Mindaugas PELECKIS.
Restauracija: „Žingsniai naktį“, 1962; „Marš, marš, tra-ta-ta!“, 1964; „Ties riba“, 1973; „Mainai“, 1979; „Rungtynės nuo 9 iki 9“, 1980 (10)
„Mainai“ demonstruoja tuometį dar nedrąsiai miesčionėjantį Vilnių ir vilniečius. Herojų tėvai priklauso skirtingiems lageriams, socialistiniam ir buržuaziniam, – minkštas inteligentas Vytukas iš daktarų ir tarybinių poetų šeimos, vedęs Liną, pamažu klimpsta, paklūsta jos pragmatiškiems užmojams: arg...
Naivu būtų tikėtis pasakyti ką nors naujo apie Ameriką, šalį, apie kurios istoriją, kultūrą, literatūrą ir geografiją yra parašyta kalnai knygų. Įspūdžiai iš įvairių aplankytų Amerikos vietų – nuo Andoverio Naujojoje Anglijoje iki San Chosė Kalifornijoje – blanksta bėgant metams, tačiau perskaityti ...
Viengungystė senovės Graikijoje: sulaukusiems 35-erių vienišiams – baudos, jokių teisių ir jokios pagarbos (52)
Platonas, svarstydamas apie geriausią politinę organizaciją Magnesijos miestui, kaip pavyzdį pasitelkia spartiečius ir siūlo įtvirtinti įstatymus, nukreiptus prieš vienišius. Štai ką Magnesijos gyventojams siūlė Platonas: jeigu vyras, sulaukęs trisdešimt penkerių metų, nebus vedęs, jam skirti metinę...
Vilniaus kapinių detektyvai: užsispyrusi prezidentienė, virti kiaušiniai ir sukčius psichiatras (23)
Apie kapinių tuštumą irgi neatsargiai parašiau. Jos kupinos šnarėjimo ir šiugždenimo. Kai eini pro kapus, atrodo tuščia, bet vis išgirsti už nugaros atsidūsėjimą arba šakelės trakštelėjimą. Ūmai atsisuki – štai vietinis alkoholinio fronto kovotojas nešasi pavogtą dienos uždarbėlį, o kartais atsisuku...
O tas painus brolių Alsių dvilypumas – vienas miške, kitas saugume – nūnai gali būti suvoktas filosofiškai, tiesiog šekspyriškai, daug geriau nei prieš 50 metų.
Vaikštant po parodą iš pradžių atrodo viskas paprasta. Darbai po du, todėl ir paroda „Du“. Tačiau ten, kur du, atsiranda ryšys, santykis tarp dviejų. Plakatiškai ženkliški, iš toli matomi piešiniai verčia žvilgsnį išlaikyti ilgiau ir prieiti arčiau. O tada pamatai, kad visos moterys vienaip ar kitai...
Senovės graikų terminas hetaira II a. buvo vartojamas apibūdinti moteris, kurios gyveno be kraičio ir be vyro globėjo kurios. Tokios moterys galėjo būti laisvosios miesto gyventojos, bet dažniausiai jos buvo atvykėlės, kurios atvyko savo noru ar buvo išlaisvintos vergės. Kadangi tokios moterys netur...
Rūta Oginskaitė naujoje knygoje „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“ rašo, kad „Mažasis princas“ buvo režisieriaus stalo knyga, svajonė. Vėliau kritika ir patį autorių įtikino, kad svajonės įgyvendinti nepasisekė. Esu priešingos nuomonės – kūrėjo jausmai ir įsitikinimai vis dėlto prasišviečia, pri...