112 straipsnių
Ryte išlipu Vienoje. Stotyje sulaužytu kaklu ir sunkia kuprine laukiu persėsti į traukinį, vykstantį į Donau. Nusiperku kavos, lėtai siurbčioju, stebėdama praeivius. Pro mane eina vyras vienuolio apdaru. Jis skuba. Staiga susipainioja skvernuose. Pargriūva. Jo skverne užslėptas butelis viskio krenta...
Kiekvienas iš mano verstų autorių yra savotiškai įdomus ir užima ypatingą vietą mano, kaip vertėjo, karjeroje. Ypač mėgstu autorius, su kuriais tuo metu tenka dirbti. Žaviuosi Kristina Sabaliauskaite – jos romano „Petro imperatorė“ vertimas jau netrukus pasirodys, Kęstučiu Kasparavičiumi – daugiausi...
Galiausiai „Statant tiltą“ padeda suvokti platesnį kontekstą: kad viskas yra persimaišę taip, jog atskiri LGBT ir Bažnyčios krantai tikrovėje nė neegzistuoja – visi esame susiję brangiais ryšiais. Deja, kažkas vis dėlto supuvę mūsų karalystėje. Maginis monstrancijos naudojimas marširuojant aplink Se...
Knygoje gana daug asmeninių impresijų, savistabos, asmeninės ir akademinės erdvės sąsajų – tai ne tik netrukdo darbo akademiškumui, bet ir, atvirkščiai, išlaisvina, estetizuoja, kai kada ir patraukliai poetizuoja refleksijas (tam tarnauja ir pasitelktas autoetnografinio rašymo stilius). Nėra jokios ...
Užuot ginčijusis dėl Vyčio ar bunkerio Lukiškių aikštėje, mieguista ir nekūrybinga mūsų miesto valdžia jau seniai galėjo aikštėje pastatyti vieną iš Mindaugo Navako skulptūrų.
Anna Zlatkovskaja (g. 1982) – baltarusių žurnalistė, politinė veikėja, rašytojа. Išleido dvi knygas – „Baisu gyventi, mama“ (Страшно жить, мама, 2018) ir „Drugelių medžioklė“ (Охота на бабочек, 2021). Jos kūriniuose tragiškas realizmas pinasi su mistika, siužetai kartais primena fantastinę literatūr...
Vieną gražų rytą pabudusi supratau, kad reikia kur nors bėgti, nutolti nuo žinių apie vis naujas kovido bangas, nuo nesiskiepijančių užsispyrėlių, nuo pabėgėlių / atbėgėlių antplūdžių temos, nuo tų, kurie tenori ramiai sau gyventi savo blokiniuose lizdeliuose ir neturi atjautos nei kaimynui, nei apg...
Šių metų gegužės pradžioje Prancūzijoje, Bordo priemiestyje, moteris savo buvusio sugyventinio buvo pašauta į koją, o paskui gyva sudeginta. Trijų vaikų motinos nužudymas šiais metais buvo trisdešimt devintas Prancūzijoje. (Kai rašau šį tekstą, t. y. liepos pabaigoje, nužudytų moterų skaičius išaugo...
Vasara pati save dusino, smaugė ir džiovino, o mums, išgyvenantiems kovido laikus, siuntė dar ir netikėtą išbandymą karščiu ir klausė, ar pajėgi ką nors veikti, ar gali tik drybsoti įsisukusi į drėgną lininę paklodę. Bet staiga į šitą nykių emocinių pasikartojimų pasaulį įgriuvo naujiena: Mažajame t...
Aš nesu prieš gėjus, bet... Šiuo sakiniu daugelis politikų pradeda savo kalbas.
Žiūrėdamas filmą, prisiminiau Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogą“ (1988–1989) – ten taip pat egzistuoja keistuolis, beveik anoniminis personažas, vienijantis visas Dievo įsakymų ekranizacijas. Kadangi Kieślowskis buvo tikintis žmogus, tai natūralu, kad panašią funkciją atliekantis, visumą sujungiantis...
O koks gi tas šiandieninis svetingumas, kontroliuojamas valstybės institucijų? 1951 m. buvo priimta Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, ją pasirašiusios 145 šalys įsipareigoja priimti karo pabėgėlius, persekiojamus dėl religijos, išvaizdos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai...
„Poezijos pavasario“ per metus truputį pasiilgsti. Ne taip smarkiai, kad veržtumeisi važiuoti į skaitymus regionuose. Neseniai bičiulė pasakojo, kaip vienas klausytojas, vietinis literatas, jos eilėraščius pavadino proza, o po renginio dovanojo dvi eiliuotas savo kūrybos knygas. Bet net ne dėl to.
Kas gi buvo mano jaunystės laikais Petras Cvirka? Mokyklų programose privaloma ir neskaitoma „Žemė maitintoja“, keistokas „Frank Kruk“ siužetas ir visuose Lietuvos miestuose aptinkami gatvių pavadinimai su ta pačia pavarde. Beje, Gargžduose, iš kur esu kilęs, ši gatvė tebėra iki šiol ir niekam ji ne...
Daugumos savigalbos knygų turinys – banalybės. Jos padeda tik tiems, kurie ir taip gyvena laikydamiesi tam tikrų dvasinių ar psichologinių nuostatų. Abejoju jų poveikiu netikintiesiems, skeptikams ir „kvailiams“. O tikintieji lygiai taip pat perka tiek A. Toliato, tiek M. Mitkevičiaus knygas. Esmė n...
Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) turi naują vadovą – juo išrinktas Gytis Norvilas, pakeitęs šias pareigas ėjusią Moniką Krikštopaitytę.
Aš visai nepastebėjau, kaip tėtis iš 3D pasaulio pasitraukė į 0D. Atrodo, dar vakar gaudėme žuvis, kurios visai nenorėjo kibti, kurios visai nenorėjo, kad skobtume jų vidurius ir čirškintume ant keptuvės, o paskui mestume į lėkštę šalia grietinės ir perkepusių bulvių. Mes nepastebėjome ir to, kaip t...
Vis dažniau mane aplanko dėkingumo jausmas. Tam, kuris palaikė duris įeinant į pastatą, kantriai ką nors paaiškino, užnešė krepšį į trečią aukštą, užleido vietą eilėje į dešimt kartų sumažėjusį centrinį paštą, dabar įkurdintą Totorių gatvėje (naujas reiškinys – kovido eilės), – toks buitinio pobūdži...
Šiemet supratau, kad egzistuoja dalykas, gąsdinantis labiau nei mirtis. Mano senelis po truputį daug ką užmiršta. Kažkada viename eilėraštyje perskaičiau eilutę „tik miegas tik miegas, mažoji mirtis“. Dabar man atrodo, kad ir atminties praradimas yra mažoji mirtis, gal net ne mažoji. Kiekvieną kartą...
Vasario pabaigoje Prancūzijoje kilo nepasitenkinimas dėl Liono savivaldybės sprendimo pagrindinių mokyklų valgyklose tiekti vegetariškus pietus. Šalies vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas socialiniuose tinkluose rašė: „Skandalinga ideologija“, ir pridūrė, kad toks sprendimas įžeidžia prancū...
