Šiaurės Atėnai

Anksčiau šiemet pasirodė rusų politologo Valerijaus Solovejaus informacija, kad Putinas užsiiminėja okultizmu, turi šamaną iš Tuvos ar Buriatijos, kuris jam buria ir patarinėja, kaip reikia veikti didžiojoje politikoje, kad kažkur Maskvoje prieš pat Ukrainos puolimą Putino ratelyje įvyko ritualinė c...

Įėjus į Pamėnkalnio galeriją, pasitinka pirmasis biblinis siužetas: Juditos ir Holoferno mitas vaizduojamas jau post factum, šalia Juditos – auklė, padėjėja ir bendražygė, apdairiai nuo sargybos paslėpusi maišą, kuriame – nukirsta Holoferno galva. Scena, bent jau man visada simbolizavusi ne tik mote...

Lietuvoje leidus atidaryti kol kas vienintelę Taivano atstovybę Europos Sąjungoje tokiu pavadinimu, sulaukėme ne tik netikėtai audringos Pekino reakcijos, bet, kaip ir derėjo tikėtis, smūgių iš savų. Verslo atstovai, aukšti politikai, viešieji asmenys, o kartkartėm tiesiog kiniškos tvarkos apologeta...

Draugei, švelniais delnais apglėbusiai puodelį, visaip aiškinu, kad net šiltos arbatos ne kiekvienas gali gauti. Mano vaikiškai naivus troškimas gelbėti pasaulį skleidžiasi, trykšta ašaromis, griauna nusistovėjusį buvimą – visu kūnu jaučiu kažkur miške nuo pasieniečių ir jų šunų bebėgant pamestą vai...

Šių metų sausio pabaigoje pasirodė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija – ne siūlymas, o tik detalus aplinkybių ir implikacijų vertinimas. Pagrindu kilti diskusijai tapo studijoje nagrinėjami du galimi modeliai – visuotinis tik vaikinų šaukimas arba visuotinis vaikinų ir merginų šau...

Pastaruoju metu Slovėnijoje vietos autorių detektyvai yra neregėtai populiarūs. Skaitytojai, kurie dar visai neseniai slovėniškų detektyvų vengdavo iš tolo, dabar jų taip nori, kad bibliotekose beveik nebėra galimybių jų pasiskolinti. Tačiau kol kas detektyvų ciklus ryžtasi rašyti vos keli slovėnų a...

Sunku patikėti, kad Rimui Tuminui – tam žmogui, kuriame verda ir sproginėja įvairiausių energijų, aistrų ir svajonių užtaisai, griūva ir vėl kyla gyvybės tiltai, vyksta nenutrūkstami vidinių jėgų bei nuotaikų kaitos ir permainų proveržiai, – sausio dvidešimtąją jau sukako septynios dešimtys.

Praėjusių metų vasaros pirmą dieną su bendrakurse Indre Vėbraite nusprendėme surengti diskusiją pavadinimu „Feminizmo ir meno sankirta Lietuvoje“. Nuotoliniu būdu vykusiame pokalbyje dalyvavo nepriklausoma kuratorė, rašytoja Laima Kreivytė, kompozitorė Monika Sokaitė, kino kritikė Santa Lingevičiūtė...

Kuo kvepėjo senovės graikų dievai? Kultūrinės antropologijos tyrimai šiandien leidžia suprasti ir netgi pajusti senovės graikų ritualines apeigas. Kai kurie specialistai į pagalbą pasitelkia praktinę archeologiją, bandydami imituoti graikų ritualus: gyvulio aukojimo ritualas buvo atkurtas Upsalos un...

Į Kauną važiavome traukiniu, pasiėmėm dviračius – po renginių Vaikų literatūros muziejuje ketinome apžiūrėti bienalę. Sprendimas būtų buvęs visai protingas, jei ne išartas Kauno senamiestis, kurio gatvių rekonstrukcijos rangovus, kiek supratau vėliau iš žinių per televizorių, nutarta imti ir pakeist...

Atrodo, pagaliau Lietuva turi vienijančią nacionalinę idėją – „didžiosios gynybinės sienos“ prie Baltarusijos statybą, kuri ne žodžiais, bet darbais suvienijo lenkų ir lietuvių politikus, užmiršusius ginčus dėl pavardžių ir iškabų rašymo nelietuviškomis raidėmis.

Jau beveik pamiršau, ką reiškia vaikščioti į koncertų sales, bet po karantino jos itin traukia – lyg derėtų prieš mirtį būtinai apsilankyti visur, kas nėra naudinga; kur dėl rutinos ir kitų prioritetų atpratai eiti. Pamenu, kone prieš 20 metų „Gaidoje“ mačiau dar mažus kompozitoriaus Šarūno Nako vai...

Su žymiu teatro ir kino režisieriumi, kino scenaristu, marionečių teatro įkūrėju, dailininku, skulptoriumi Rezo Gabriadze Sakartvelas atsisveikino jau prieš gerą pusmetį – birželį. Tą mėnesį, per patį gamtos klestėjimą, Jis gimė, taip pat ir mirė, beje, Puškino gimimo dieną, apėjęs Jam skirtą gyveni...

Interviu su teatro ir kino kritike Jūrate Visockaite norėjau parengti seniai. Jūratė neslepia simpatijų vyrų kuriamam menui ir genijaus kultui apskritai, kartais juokais save pavadina maskuliniste, o aš kaip tik vyrais kūrėjais pastaruoju metu bodžiuosi, retai man jų kūriniai įdomūs, aktualūs. Taigi...

Kad modelis būtų visada šalia, tapau save. Iš dalies dėl karantino, bet yra ir gilesnių priežasčių – ir savityros bandymai, ir savotiška istorinė tradicija, kai moterys vaizduoja tai, kas joms prieinama. Kad nutapyčiau save, turiu tarsi susidvejinti ir žiūrėti į save iš šalies, nebent tapyčiau kūno ...

Su Ramūnu susipažinome prieš ketverius metus, kai rašytojos, vertėjos Ievos Toleikytės ir semiotiko Pauliaus Jevsejevo namuose jis skaitė savo eilėraščius. Paskui atsitiktinai susitikome Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur Ramūnas pavaišino šokoladu, o tada pakvietė pasivaikščioti. Sutik...

Padrikų įspūdžių ruduo. Gaudai juos, kiek pajėgi, nes bijai, kad kovidas netrukus vėl praris visas galimybes. Klostosi tam tikra smulkių įvykių monotonija. Tai kaukė liko namuose, tai, žiūrėk, galimybių pasas kitame rankinuke. O čia va žmogus greta tavęs visai be kaukės. Kartais nuo tos monotonijos ...

Mano romanui jau 13 metų. Pirmą kartą lietuviškai kalbant išgirdau pasienyje. Kalba labai skyrėsi nuo mano gudų kalbos, tačiau pagavau ir supratau daug žodžių. Tiesą sakant, jau žodis muitinė mane sužavėjo ir pakvietė į iki šiol trunkantį pasivaikščiojimą. Būtent šis žodis, kuris sujungia gudus ir l...

Gintaro rinkimas, kurį paminėjo M. Valančius, apdirbimas ir supirkimas buvo dar vienas specifinis palangiškių verslas, pagal svarbą nusileidęs tik žvejybai. XX a. pradžioje grafo Felikso Tiškevičiaus įkurtoje įmonėje buvo apdirbama gintaro žaliava. Palangoje tuo metu dirbo apie 500 gintaro meistrų. ...

Nebūtina, kad rodytų filmą, jį pristatytų kokia žinovė, tiesiog pasėdėsiu minutėlę tamsioj salėj, paskendusi minkštam krėsle, portale į magiškus kinematografinius pasaulius, paskui pastoviniuosiu prie „Planetos“ kavinės prekystalio, su nostalgija skenuodama senovišką porcelianą lentynoje. Tokį rudą ...