Saulius Žilinskas

Jei lyginsime šių ir pernai metų gegužės mėnesio vidutinius atlyginimus, tris ir daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse jie ūgtelėjo 28,19 EUR arba 3,1 proc. Imant atskirus sektorius, algas auginusių jau buvo daugiau nei mažinusių, rašoma pranešime.

Nors įmonei susiduriant su sunkumais jos savininkai dažnai imasi keisti vadovą, per neseniai pasibaigusį karantiną tokių keitimų būta ne tiek daug. Be to, jie vyko tikrai problemų turinčiose įmonėse. Tokias įžvalgas pateikia portalo CR.lt analitikai.

Analitikai išnagrinėję balandžio mėnesio duomenis pastebėjo, kad darbo užmokesčio nuosmukis fiksuojamas trylikoje sektoriuje iš devyniolikos. Ekonomisto nuomone, koronaviruso krizė Lietuvos darbo rinkos rodiklius paveikė ne taip stipriai, kaip buvo manyta.

Pernykštė įmonių nemokumo statistika Europoje nuteikė optimistiškai. Vakarų Europoje bankrotų sumažėjo procentu, o Rytų ir Vidurio – net 4,5 proc. Tačiau vilčių, kad bankrotų mažės ir šiemet, nėra daug, praneša „Creditreform Lietuva“.

Jei ankstesniais metais kurortų verslininkai personalo dairytis pradėdavo dar nesibaigus žiemai, tai šiemet darbuotojų samdos kreivė vasarį ėmusi kopti į viršų, balandį jau pasuko žemyn. Tirpsmas apėmė ir kurorto įmonėse mokamus atlyginimus.

Šiuo metu atsiskaitymai tarp įmonių yra sutrikę, o įmonės augina skolas. Nors karantino metu pastebima beveik trigubai mažiau įmonių bankroto atvejų nei pernai tuo pačiu metu, ekspertai tikina, kad reikia ruoštis skolų išieškojimo ir bankrotų bangai. Analitikas neatmeta galimybės, kad Lietuvoje bank...

„Creditreform Lietuva“ ir „SME Finance“ apdoroti „Sodros“ užimtumo duomenys rodo, kad 2020 m. gegužės 1 d. Lietuvoje dirbo 1,363 mln. užimtųjų. Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, užimtųjų skaičius sumažėjo lygiai 2 proc., o vertinant nominaliai, per metus užimtųjų skaičius Lietuvoje sumažėj...

Nors karantinas galiojo tik pusę kovo mėnesio, sustabdyta ekonomika jau turėjo įtakos atlyginimams, kuriuos už kovą mokėjo Lietuvos įmonės: kai kuriose vidutinė alga smuko 13 proc., bet kai kuriose – atvirkščiai – augo, rašoma pranešime spaudai.

Daugelyje šalių įvesto karantino tikslas – sumažinti užsikrėtimų ir mirčių nuo koronaviruso skaičių. Tačiau šalia žmonių gyvybių apsaugos Europos ir pasaulio valstybės jau ėmėsi veiksmų, kad sumažintų ir nuo karantino „mirusių“ įmonių – verslo bankrotų – skaičių. Ir tai ne vien finansinė pagalba.

Nukentėjusiomis nuo koronaviruso epidemijos pripažintos Lietuvos įmonės dabar sudaro kone pusę visų Lietuvoje veikiančių juridinių asmenų.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai sako, kad šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kokia paskolų dalis tenka pačiam smulkiausiam verslui. Jie taip pat kelia klausimą, kaip ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.

Nepaisant daugelyje sričių sustojusio ar bent sulėtėjusio gyvenimo, lietuviai ir toliau bando pradėti naujus verslus. Tiesa, karantino metu gimusių įmonių mažiau nei per tą patį laiką pernai, tačiau naujų verslų, balandžio 1 d. jau samdžiusių bent vieną darbuotoją užderėjo gausiau nei 2019-aisiais.

Beveik pusė 23-ose pasaulio šalyse veikiančių verslo kreditingumą vertinančių įmonių, priklausančių susivienijimui „Creditreform International“ (Vokietija), keičia ūkio subjektų reitingus. Kreditingumo reikalavimai daliai ūkio sektorių griežtinami, tačiau yra ir sektorių, kur kreditingumo reitingai ...

Įsismarkavusi koronaviruso pandemija visų pirma smogė turizmo sektoriui, o dėl įšaldyto socialinio bendravimo labiausiai kenčia apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai. Kad reikalai nėra geri, liudija ir šiuose sektoriuose mažėjantis samdomų darbuotojų skaičius. Taip teigia įmonių kreditingumą vertinan...

Jei šie juridiniai subjektai užsidarytų ar bent gerokai sumažintų samdomų darbuotojų, kentėtų viso rajono ar miesto ekonomika, o jei kilstelėtų atlyginimus ar sukurtų naujų darbo vietų, lengviau atsikvėptų savivaldybės teritorijoje veikiančios kultūros įstaigos, ir kavinės bei paslaugas teikiančios ...

Visų pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių bendrovės 2020 m. pradžioje sumažino turimus įsiskolinimus Sodrai – tačiau atskiruose sektoriuose fiksuojamas nedidelis įregistruotų turto areštų prieaugis, rašoma pranešime spaudai.

Nors bendras verslo nesėkmių skaičius sumažėjo, bankrotai, turto areštai, įmonių tuštėjimo virusas pernai labiausiai kamavo Rokiškio, Rietavo ir Visagino savivaldybes. Iš didmiesčių didžiausia nesėkmių koncentracija pasižymėjo Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Tarp 3,5 mln. Rusijoje veikiančių kompanijų tik 1 proc. priskiriamos greitai augančioms įmonėms. Dauguma jų - mažmenine ir didmenine prekyba užsiimančios kompanijos. Naudingųjų iškasenų gavybos sektoriuje tokių greituolių neaptikta, rašoma „Creditreform Lietuva“ pranešime.

Šiuo metu elektra varomos transporto priemonės sudaro tik 0,08 proc. nuo viso Lietuvos transporto parko. O elektromobilių, kurių savininkės įvairios Lietuvos įmonės, išvis priskaičiuojama tik kiek daugiau nei pusseptinto šimto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujausia įmonių bankrotų statistika rodo, kad šiemet bendras bankrotų skaičius Lietuvoje pastebimai sumažėjo, tačiau keliuose pagrindiniuose šalies ekonomikos sektoriuose vis dar stebimas bankrotų skaičiaus padidėjimas.