84 straipsnių
Didžioji dalis Lietuvos darbuotojų mano, kad darbdavio prisidėjimas prie pensijos kaupimo didina jų prisirišimą prie darbovietės. Tai rodo atlikta reprezentatyvi Lietuvos dirbančiųjų apklausa. Su tuo, kad pensijų kaupimas gali būti patraukli motyvavimo priemonė, sutinka ir personalo specialistai, ra...
Žmonių įprotis atsidėti šiek tiek pinigų yra labai senas. Istoriniai radiniai patvirtina, kad taupyklės smulkiems pinigams neabejotinai egzistavo dar prieš mūsų erą. Nebrangus, specialioms taupyklėms-puodynėms gaminti skirtas molis vadintas „pygg“ (angliškai „pig“ yra kiaulė), laikui bėgant imta nau...
Lietuvos gyventojų žinios apie šalyje veikiančią pensijų sistemą bei jos pakopų ypatybes vis dar pasižymi spragomis. Nors II pakopoje asmeniškai dalyvauja ir savo pensijai kaupia 1,3 mln., arba apie 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kas dešimtas šalies gyventojas nemano, kad šios santaupos yra privati ...
Antrosios pakopos pensijų reforma suteikė galimybę gyventojams sustabdyti savo kaupimą arba su sukauptais pinigais grįžti į „Sodrą“ ir gyventojai šia galimybe naudojasi. Nors buvo daug kalbama ir teigiama, kad papildomai kaupti ateičiai būtina, žmonės šios galimybės atsisako. Patys pensijų fondų val...
Įsibėgėjus pensijų sistemos reformai kai kurie pasikeitimai vis dar kelia daug klausimų dirbantiesiems. Vienas jų – privalomas pensijų anuitetas. Kaip jis veikia ir kokius pasirinkimus turės kaupiantieji?
Lietuvoje nuo 2019 metų pradžios startavus pensijų reformai, iš daugiau kaip 1,3 mln. esamų antros pakopos fondų dalyvių kaupimą toliau tęsia absoliuti dauguma, arba 98 procentai.
Be abejonės, pirmieji tai pajuto tėvai. Jaunoji karta tikrai turi kitokį požiūrį į pasaulį ir save jame: ji neskuba šiandien pat apsispręsti dėl ateities, pasirinkti profesijos ir kibti į mokslus. Atitinkamai ilgiau ieško savęs, vėliau pradeda darbo karjerą. Tai reiškia, kad Y karta turi per trumpes...
Nuo 2019 metų pradžios startavus pensijų reformai, sustabdyti naujų įmokų mokėjimą paliekant lėšas toliau investuoti nutarė apie 1,5 proc. (20,2 tūkst.), o į „Sodrą“ grįžti - 0,5 proc. (6,1 tūkst.) II pakopos dalyvių, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.
Pokyčiai, kuriuos lėmė pensijų reforma, sukėlė nerimą ne vienam Lietuvos gyventojui. Kai kurie nuogąstauja, ką daryti jau su sukauptais pinigais – grąžinti į „Sodrą“ ar palikti pensijų kaupimo bendrovėje, kiti piktinasi, kad valstybė juos verčia kaupti.
Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų atveju gali tekti dalintis ne tik dabar sukauptą turtą, bet dar tik ir kaupiamą ateičiai. Specialistų teigimu, teoriškai kaip ir viskas suprantama, tačiau kaip tai turėtų veikti praktiškai, mechanizmo nėra.
Atėjus naujiems metams įsigalioja pensijų reforma - 2019 m. visi jaunesni nei 40 metų pilnamečiai dirbantys asmenys gaus arba jau gavo kvietimą pradėti kaupti pensijai. Tiems, kurie jau kaupia patys prisidėdami ir už tai gaudami paskatas, iš esmės niekas nesikeis, pasirinkimų metas laukia tų, kurie ...
Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3,118 mlrd. eurų, ilgalaikė pensijų fondų grąža nuo veiklos pradžios kasmet sudaro apie 4,2 proc., rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.
Pensijų fondų valdytojams prasideda tikras darbymetis. Nuo naujų metų įsigaliojant pensijų sistemos reformai, gyventojai galės rinktis, ar grįžti į „Sodrą“ su savo sukauptomis lėšomis, ar toliau dalyvauti kaupime. Ne visi laukia reformos įsigaliojimo. Kai kurie gyventojai jau dabar pradeda kreiptis ...
Besikeičianti pensijų kaupimo tvarka paskatins kiekvieną gyventoją apmąstyti savo finansinius pasirinkimus, tikisi analitikai. Pasak jų, nuo mūsų pasirinkimų priklausys, kokią dalį dabartinio atlyginimo gausime senatvėje.
Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes. Kuo skiriasi II ir III pakopos pensijų fondai?
Sausio mėnesį apie 160 tūkstančių Lietuvos gyventojų sulauks žinių iš „Sodros“. Jiems bus pranešta, kad yra įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų kaupimo bendrovė bus paskirta atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo naudojasi kurių nors konkrečių bankų paslaugomis.
Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. Sutaupyti pavyko nepaisant to, kad nuslūgus 2008 metų ekonominei...
Pensijų reforma kelia sąmyšį visuomenėje, todėl Lietuvos bankas turėtų paskatinti visus pensijų fondų valdytojus sudaryti sąlygas gyventojams priimti apgalvotus sprendimus dėl tolesnio dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje.
Seimui ketvirtadienį patvirtinus pensijų reformos pakeitimus, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad pensijų reforma maskuojamas tikslas galiausiai nacionalizuoti privatų žmonių turtą – II pakopoje sukauptas santaupas pensijai.
Verslo atstovai toliau reiškia nerimą dėl pensijų sistemos reformos. Išplatintame naujame pranešime jie prašo parlamentarų nepriimti „neišdiskutuotų, galimai žalingų sprendimų“, kai reformų išvarginti rinkos dalyviai esą gali iš jos pasitraukti.
