Apie Holokaustą Lietuvoje pasakojančią knygą „Mūsiškiai“ parašiusi Rūta Vanagaitė tvirtina aptikusi, kad Vilniaus rajone, Vėliučionyse, parduodamas 6,5 ha žemės sklypas su masine žydų kapaviete.
Rūta Vanagaitė
149 straipsnių
Rūta Vanagaitė (g. 1955 m. sausio 25 d. Šiauliuose) – Lietuvos teatrologė, rašytoja, Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
R. Vanagaitė: pamačiusi keturiasdešimtmetės nuotrauką su sūnumi, pagalvojau: ką tu darai, moterie... (599)
Mano laimės šaltinis – mano vaikai. Knygoje „Jis“ daug kalbu apie oksitoksiną – laimės hormoną, narkotiką, kurį pasigaminame būdami artimi su kitu, mylimu žmogumi. Mums, moterims, jis labai svarbus. Dar gimdydama motina tiesiog įsimyli savo vaiką. Tą pačią akimirką, kai gimė mano dukra, kai tik ją p...
Pirmadienio vakarą Niujorke rašytoja ir viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė atsiėmė Simono Wiesenthalio centro įsteigtą apdovanojimą už drąsą.
„Jis“ – knyga apie vyro kūną ir sielą, skirta moterims. Rūta Vanagaitė dalijasi savo gyvenimiška patirtimi siekdama, kad skaitytojos geriau suprastų savo gyvenimo vyrus – tėvus, brolius, mylimuosius ir sūnus. Kad suprasdamos juos labiau mylėtų ir pačios būtų šalia jų laimingesnės.
Artėjančio galo sindromas. Tai rašytoja, viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė diagnozuoja garbaus amžiaus vyrams, kurie gyvenimo saulėlydyje žmonas iškeičia į dvigubai jaunesnes moteris.
„Trumpesnio pavadinimo negali būti“, – juokavo Rūta Vanagaitė, pristatydama ketvirtąją savo knygą pavadinimu iš trijų raidžių – „Jis“. Ir nors knyga skirta moterims, ją autorė pristatė alumi dvelkiančioje aplinkoje. „O kaip kitaip, jei kalbėsime apie vyrus“, – dar kviesdama į pristatymą juokavo Rūta...
Tik viena ar dvi santuokos iš dešimties yra iš tikro laimingos, sako viešųjų ryšių specialistė, populiarių knygų autorė Rūta Vanagaitė. Du kartus išsiskyrusi 61-erių moteris teigia šiandien suprantanti, kokias klaidas padarė santykiuose su vyrais ir ragina jaunas merginas jų nekartoti.
Rugsėjo 28 dieną Kauno centriniame knygyne ir šalia jo buvo minimas 60-ties metų knygyno jubiliejus. 1953-1956 metais statytas, o nuo 1956-ųjų – pirmųjų pirkėjų jau laukęs knygynas iki šiol yra vienas geriausių to meto architektūros stiliaus pavyzdžių.
Rugsėjo 23 d. į pilietinę akciją „Čia guli mūsiškiai“ kviečianti Rūta Vanagaitė su DELFI žurnalistais vyko į Vėliučionis – vieną labiausiai apleistų ir užmirštų žydų masinių kapaviečių. Jei ne vienas grybautojas, vietos prie Plikojo kalno R. Vanagaitė niekaip nebūtų radusi.
Rugsėjo 23 d. į pilietinę akciją „Čia guli mūsiškiai“ kviečianti Rūta Vanagaitė su DELFI žurnalistais vyko į Vėliučionis – vieną labiausiai apleistų ir užmirštų žydų masinių kapaviečių. Jei ne vienas grybautojas, vietos prie Plikojo kalno R. Vanagaitė niekaip nebūtų radusi.
Knyga „Mūsiškiai“, kurioje rašoma apie Holokaustą Lietuvoje, šalį supurčiusi ir apie lietuvių vykdytas žydų žudynes viešai kalbėti paskatinusi Rūta Vanagaitė rugsėjo 23 d. kviečia į pilietinę akciją „Čia guli mūsiškiai“.
Rugpjūčio 29 neabejotinai įeis į Lietuvos istoriją – Molėtuose surengtas Atminties maršas į miesto žydų Holokausto vietą. Gausiai susirinkę Lietuvos gyventojai parodė, kad žydų tragedija yra ne „jų“, o visų mūsų tragedija.
Vakarėliai Kauno tvirtovės VII forte sulaukė atgarsių ir Izraelio spaudoje, dar pernai siekus išspręsti ginčus tarp forto savininkų ir žydų, kurių tautiečių kapavietė čia buvo rasta prieš kelerius metus.
Asociacija LATGA Kultūros ministerijai neseniai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2015 metų ataskaitą. Iš jos matyti, kad 2015-aisiais iš lietuvių autorių daugiausia skaitytos vaikų ir paauglių rašytojo Vytauto Račicko knygos. Iš mokslinės litera...
Vieną dieną – laikinas partijos pirmininkas, visos žiniasklaidos žvaigždė, kitą – susipainiojęs, pabrukta uodega besitraukiantis lošėjas. Antano Guogos skrydis į žvaigždes ėmė buksuoti po jo neadekvačių pareiškimų, nepamatuotų ambicijų ir Viktorą Uspaskichą pranokstančio ekscentriškumo.
Per pirmą „Mūsiškių“ triukšmo bangą p. Rūta Vanagaitė pastebėjo, kad po sovietinių čekistinių egzekucijų ir masinių trėmimų Lietuvoje „kai kurie buvo truputį pikti“.
Su didžiuliu triukšmu pasirodžius (ir plačios recepcijos sulaukus) Rūtos Vanagaitės knygai „ Mūsiškiai “ (Vilnius: Alma littera, 2016), patyriau didelį išorinį spaudimą (ir kartu jutau stiprėjantį vidujį akstiną) kaip nors reaguoti.
T. Venclova: Žaliojo tilto skulptūras būčiau palikęs, o tautos didvyrio kultas – tuščias reikalas (1103)
Lietuva neturėtų daryti „šventųjų karvių" nei iš savo rašytojų, nei kitų asmenų, yra reikalinga atvira diskusija, bet paminklų naikinti nereikia, mano Jungtinėse Valstijose gyvenantis garsus lietuvių poetas, intelektualas, publicistas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius, soviet...
Generalinė prokuratūra praneša tirsianti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sudarytą asmenų, Antrojo pasaulinio karo metais galimai žudžiusių žydus ar bendrininkavusių juos žudant, sąrašą.
Jūs Efraimui Zuroffui parodėte 2015 m. Lietuvą. Ką jūs jam parodėte? Skurdų namelį, bailią senutę, pavogtas paminklo grandines, seną perkarusį senolį, besiramsčiuojantį lazda ir parodantį žudynių vietą už cigarečių pakelį, bedantes ar pusiau bedantes burnas, grybautoją, kurio draugą nužudė iš koloni...