rūšiavimas

Aplinkos ministerijos užsakymu šių metų gegužę atlikta apklausa atskleidė, kad net 58 proc. respondentų dar labiau rūšiuoti paskatintų didesnis rūšiavimo atliekų konteinerių kiekis. Tačiau skeptiškai rūšiavimo bei perdirbimo atžvilgiu nusiteikusiems žmonėms tokia permaina būtų nė motais – tarp jų vi...

Iš parduotuvių lentynų į mūsų namuose esančias šiukšlines, galiausiai, į rūšiavimo konteinerius – taip keliauja pakuočių atliekos arba antrinės žaliavos. Tačiau kur surūšiuotas stiklas, popierius ir plastikas patenka toliau bei kuo jie gali pavirsti, jei yra perdirbami?

Kėdainių rajono gyventojus aptarnaujanti dukterinė UAB „VSA“ įmonė „Skongalis“ kartu su savivaldybe įgyvendina projektą, kuris iš esmės turėtų pakeisti atliekų tvarkymo sistemą ir skatintų dar labiau rūšiuoti.

Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. „Nors tai atrodo nedaug, tačiau pakuotės yra labai lengvos ir užima daug vietos. Pavyzdžiui, konteineryje jos gali užimti iki 80 proc. tūrio”, – teigia VšĮ „Žaliasis taškas” marketingo ir komunikacijos vadovė Simo...

Tai, kas vienam yra atliekos, kitam gali būti puikiausia žaliava vienokiam ar kitokiam produktui gaminti. Šis paprastas sakinys atspindi vieną ryškiausių šių dienų tendencijų – žiedinę ekonomiką, kurią į priekį vis labiau stumia tiek tvarios veiklos siekiančios įmonės, tiek ir vartotojai. Modernūs, ...

Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos užsakymu atliekamas rūšiavimo tendencijų tyrimas šiemet parodė, kad 2017-aisiais dalį buityje susidarančių atliekų rūšiavo 40 proc. gyventojų. Visiškai atliekų nerūšiavo 18 proc. gyventojų, o visas atliekas surūšiuodavo 42 proc. apklaustų gyventojų.

Turbūt kai kurie iš GRYNAS.lt skaitytojų dar pamena senuosius makulatūros supirkimo punktus, į kuriuos keliaudavo laikraščiai, žurnalai ir senos knygos, rūpestingai perrišti špagato virvele. Nuo 2002-ųjų šalia namų ėmė atsirasti specialių popieriaus surinkimo konteinerių. Ar tai iš esmės pakeitė var...

Ekonomiškai stiprios Skandinavijos šalys stengiasi pirmauti ne tik finansiniais rodikliais, bet ir kovojant su taršos padariniais. Daug investicijų į švaresnę aplinką skiriančios valstybės tampa pavyzdžiu daugeliui likusių pasaulio šalių. Vienas iš miestų, nusprendęs padaryti kaip galima mažiau neig...

Vis garsiau diskutuojant temomis apie globalias taršos ir ekologijos problemas, pasaulio lyderiai kooperuojasi ir kuria planus, kaip keisti katastrofa galinčia virsti padėtį. Viena iš paskutinių iniciatyvų – deklaracija sumažinti švaistymo ir atliekų kiekį 2030 m. DELFI domisi, ar Lietuva kovoje su ...

Prieš visiškai pasinerdama į kūrybą, nėrėja Rūta Steponėnienė dirbo banke klientų aptarnavimo specialiste. Tačiau po trečiosios dukrelės gimimo jos gyvenimas pasikeitė: „Dukters negalia pakoregavo ir gyvenimą, ir darbą.“ Dabar moteris kuria įvairius daiktus, kuriems visada naudoti tik naujas medžiag...

Iki 2020-ųjų metų Vilniaus mieste žadama įrengti 755 naujas požemines ar pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles. Ši permaina sostinėje galėtų paskatinti daugiabučių gyventojus atsisakyti senos atliekų šalinimo sistemos – vamzdžių. Tačiau, anot Vilniaus miesto savivaldybės, tokį sprendimą galėt...

Dar 1970 metais įkurta „Zero waste Systems, Inc“ kompanija siekė įrodyti, kad niekas nėra šiukšlė – tuomet kompanijos misija buvo surinkti elektronikos industrijos chemines atliekas ir jas perparduoti. Šios kompanijos atsiradimas siejamas su „Zero waste“ arba beatliekės filosofijos pradžia, kurią, p...

Kompostuoti ar nekompostuoti – štai kur klausimas. Kompostavimas, gyvenantiems nuosavame name ir turintiems daržą, atrodo visiškai natūralus procesas. Maisto ir kitos bioskaidžios atliekos metamos į specialius konteinerius, ten jos pūva ir virsta puikia trąša dirvožemiui. Tačiau pirmą kartą susidūru...

Antrinis dizainas, kai naujam gyvenimui prikeliami seni, nebenaudojami ar sugedę daiktai, Skandinavijos šalyse jau senokai tapo žmonių kasdienybės dalimi. Pamažu šis požiūris prigyja ir Lietuvoje, kur vis daugiau žmonių ieško būdų ne tik suremontuoti sugedusią techniką ar sulūžusius baldus, bet ir k...

Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje jau 59-ąjį kartą vyko bene populiariausias vasaros renginys – Jūros šventė. Kaip ir kiekvienos didelės šventės metu, gausus lankytojų skaičius reiškia ir didelį atliekų kiekį. Tačiau galimybės rūšiuoti atliekas Jūros šventės svečiai šiemet neturėjo nes, organizatorių t...

Trečiadienį Vilniuje, Karoliniškėse, pristatytos naujos pusiau požeminės atliekų konteinerių aikštelės. Naujieji konteineriai – sostinės atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos tęsinys.

Vilniuje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kaimynystėje, įsikūrusi ekologiškų produktų krautuvėlė. Čia prekiaujama ne tik sveikais maisto produktais, tačiau parduotuvė turi ir kitą misiją – kuo labiau mažinti nereikalingų plastikinių pakuočių skaičių.

Penki didieji Lietuvos miestai ruošiasi permainai – nuo 2019-ųjų bus pradėtas atskiras maisto atliekų surinkimas. Virtuvėje susidarančios maisto atliekos yra vienas sudėtingiausių atliekų srautų, kurio tvarkymas kelia nemažai iššūkių ne vienai savivaldybei Europos Sąjungoje. Tačiau Šiaurės Italija y...

Liepos 3-ioji – Tarptautinė diena be plastikinių maišelių, skirta skatinti vartotojų sąmoningumą ir vengti ne tik plastikinių maišelių, tačiau ir kitų atliekų. Šios dienos proga DELFI TV tiesioginėje konferencijoje Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Raminta Radavičienė ir Aplinkos apsaugo...

Kalbant apie atliekų tvarkymo permainas Lietuvoje – kylančias Vilniaus bei Kauno kogeneracines jėgaines, aplinkosaugininkai ir atliekų tvarkymo bei žiedinės ekonomikos ekspertai vis garsiau užsimenama, jog AB „Akmenės cementas“ taip pat gali deginti dalį susidarančių atliekų.