Romualdas Ozolas

Šeštadienio pavakarę Vilniaus centre skambėjo nevienareikšmiškai vertinamas šūkis „Lietuva – lietuviams!“ – vyko kasmetinės tautininkų eitynės. Visgi, šiais metais į vadinamąsias „Kovo 11-osios Patriotinės Eitynės“ susirinko palyginus mažas kiekis dalyvių – nors 2022 metais žygiavo apie 200 asmenų, ...

Idėjinis nepriklausomybės lyderis, valstybės kūrėjas, Sąjūdžio juodadarbis ir smegenys – tai tik keli skambūs epitetai, kuriais apibūdinamas filosofas Romualdas Ozolas. Jis neabejotinai buvo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos atgimimo istorijoje.

Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas po Vasario 16-osios minėjimų sako dabartinę priešpriešą visuomenėje vertinantis kaip vieną švelniausių per 30 metų.

Politologas Algimantas Jankauskas mano, jog patikinęs, kad su Romualdu Ozolu buvo ne priešai, o bendražygiai, profesorius Vytautas Landsbergis ne visai sąžiningai atsakė į klausimą apie jųdviejų santykius. A. Jankausko teigimu, nuo pat Sąjūdžio pradžios buvo aiškios dvi linijos – R. Ozolo ir V. Land...

Švenčiant Vasario 16 -ąją „Lietuvos šeimų maršo“ atstovai po Vilnių nešiojosi plakatus su Romualdo Ozolo atvaizdu, o profesoriui Vytautui Landsbergiui sakant kalbą iš balkono Pilies gatvėje, skandavo R. Ozolo pavardę. Jie neslepia – V. Landsbergiui norėta priminti, kaip jis tapo „Sąjūdžio“ lyderiu. ...

Kazimiros Prunskienės vadovaujamos Vyriausybės sprendimas prieš pat Sausio 13 įvykius padidinti maisto prekių kainas visuomenėje sukėlė pasipiktinimo bangą ir tapo pretekstu demonstrantams būriuotis prie Aukščiausiosios Tarybos pastato.

Prie Kazimiros Danutės Prunskienės vardo klijuojama daug pravardžių – vienas jų ji pasirinko pati, kaip kad Gintarinė ledi ar Šatrijos Ragana, kitas lėmė priimti sprendimai. Visos jos atspindi skirtingus politikės gyvenimo tarpsnius, kuriuos nėra lengva sudėlioti į vientisą paveikslą.

Idėjinis nepriklausomybės lyderis, valstybės kūrėjas, Sąjūdžio juodadarbis ir smegenys – tai tik keli skambūs epitetai, kuriais apibūdinamas filosofas Romualdas Ozolas. Jis neabejotinai buvo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos atgimimo istorijoje.

Paradoksalu, tačiau pasiekėme tokią istorinės raidos pakopą, kai Lietuvos valstybingumo idėjai išlaikyti reikia nemenkų valdžios ir visuomenės pastangų. Pasak Mečio Laurinkaus, „Lietuva išsivaikšto ne tik fiziškai, bet ir mintimis bei emocijomis valstybės atžvilgiu“.1

Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praei...

„ Lietuvos mokslų akademijos siūlymai dėl šalies strateginio tikslo suformulavimo“. „ Lietuva – liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“. „ Lietuvos Respublika : ar egzistuoja piliečių valstybės atgimimo galimybė“.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuotame forume apsilankęs iškilus lietuvių poetas, vertėjas, eseistas, politinis mąstytojas ir Yale‘o universiteto ( JAV) profesorius Tomas Venclova įvardijo dvi didžiausias Vladimiro Putino režimo grėsmes.

Vargu, ar Lietuvai yra buvę liūdnesnės Velykos. Per savaitę mus paliko du Sąjūdžio milžinai, simboliškai įkūnijantys Kauną ir Vilnių, kareivį ir mąstytoją. Valstybės vadovai apie juos abu pasakė daug pelnytų gražių žodžių, tarp kurių visada buvo minimos tiesa, principingumas, meilė Lietuvai.

Buvo sunku apsispręsti, ar eiti bendradarbiauti su okupantu jo valdžios institucijose, bet supratome, kad reikia bandyti viską tvarkyti iš vidaus. Taip, minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, šeštojo ir septintojo Seimų narys Romualdas Ozolas.

Pirmadienį mirė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.

Pastangos surengti referendumą dėl euro įvedimo ir lito išsaugojimo žlugo - teismas nutarė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas neregistruoti iniciatyvinės grupės ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų yra teisėtas.

Karščiausi euro šalininkai džiaugiasi, kad „lietuviškos“ eurų monetos, garsindamos mūsų šalį, pasklis po visą didžiulę euro zoną, kurioje gyvena 330 mln. žmonių. Tačiau gali būti, kad daugelio prancūzų ar ispanų piniginėse jos niekada ir neskambės. Negana to, „Lietuviškas“ euras dargi ir sulaukia ka...

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( LVAT) sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos ( VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų skelbs sekmadienį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( LVAT) šeštadienį nagrinės skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos ( VRK) sprendimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų.