Oršos mūšio 500-ųjų metinių paminėjimas sukėlė Rusijos nepasitenkinimą. Lietuvos spaudoje Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas sakė, kad lietuviai švenčia „girtas muštynes“.
Rimvydas Petrauskas
103 straipsnių
Domėjimasis savo šalies istorija praplečia akiratį, taip pat stiprina pasididžiavimo savo šalimi jausmą. Šios minties vedami istorijos mokytojai 2015 m. kovo 10 d. rengia nacionalinį konkursą „Lietuvos istorijos žinovas“, kuris praeitimi besidominčius vilniečius burs ir Valdovų rūmuose.
Policijos pareigūnams gerai pažįstamas „ kelių erelis “ įkliuvo jau ne pirmą kartą, kai vairavo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Maža to, paaiškėjo, kad jis net neturėjo teisės vairuoti.
Vytautui Didžiajam, mūsų visų amžių politikos genijui nėra paminklo Vilniuje. Galbūt taip yra dėl to, kad Vilnius dar prisimena, kaip Vytautas su kryžiuočiais iš visos Europos jo vos neužkariavo? O gal dėl lietuvių istorinės traumos - Vytauto mirties karūnavimo išvakarėse?
Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas - paskutinis Lietuvos valdovas palaidotas su pagoniškomis apeigomis - valdė plačias rusėnų stačiatikių žemes. Remdamas savo uošvį Tverės kunigaikštį Algirdas tris kartus žygiavo prieš Maskvą, bet jos nepaėmė.
Prieš penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis metus spalio 27 dieną Trakuose mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
1514 metai, Rugsėjo 8 diena. Krapivnos lauke, netoli Oršos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekia svarbią pergalę, jos kalvis rusėnas Lietuvos karo vadas – Konstantinas Ostrogiškis.
Laikas ieškoti įvairesnio požiūrio į Žalgirio mūšį, sako konservatorius Mantas Adomėnas.
Vasarą „Istorijos detektyvų“ komanda kartu su Virginijumi Savukynu išvyko į vieną misiją. Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip gyveno Lietuvos priešas – Vokiečių ordinas.
Išsilavinęs, protingas, drąsus, mylintis savo tėvynę, bet gerbiantis kitas tautas. Taip XXI a. patriotą apibūdina Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Vilniaus universiteto ( VU) istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas mano, kad nepotizmo sąvokos negalima pritaikyti nei viduramžių Lietuvai, nei kitoms to meto valstybėms.
Ką galima padaryti dėl moters? Nužudyti jos vyrą ir vesti. Ją karūnuoti karaliene. Tartis sprendžiant valstybės reikalus. Tai ne istorinės muilo operos scenarijus. Tai mūsų karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos gyvenimas.
Senovės lietuviai daug ko nemokėjo, daug ko neturėjo, lyginant su kaimynais. Tačiau nepaisant to, jie išliko. Ne tik išliko, bet ir sukūrė milžinišką valstybę. Ar kada susimąstėte, kaip jiems taip pavyko? Kur slypėjo mūsų protėvių paslaptis? Iš dalies į šį klausimą atsako silkės mįslė. Tačiau apie v...
Pirmą karo dieną vienas iš nacistinės Vokietijos generolų Erichas von Mansteinas savo dienoraštyje jis parašė: „Burtų kauliukai jau mesti“. Jis turėjo būti kažkur apie Jurbarką.
Prieš 750 metų kažkur Lietuvoje įvyko triguba žmogžudystė. Buvo nužudytas tėvas ir du jo vaikai. Tai nebuvo paprastas nužudymas.
Šį kartą – apie istoriją, kurią labai mažai kas žino Lietuvoje.
2006 metais Vilniuje apsilankė Anglijos karalienė Elžbieta II -oji, kurią džiaugsmingai sveikino tuometinis politinis elitas.
Tai istorija apie beprotišką nuotykių troškimą, apie Lietuvos valdovo Jogailos kilnumą ir atlaidumą išsišokėliams, apie tai, kad XIV amžiuje tarp lietuvių ir čia atvykusių kovoti riterių buvo ne tik neapykanta ir kraujas, bet taip midus bei puotos. Tačiau apie viską iš pradžių.
Formuluodamas šešis klausimus, susijusius su Mindaugo epocha, Zenonas Ivinskis didžiausią dėmesį skyrė politinėms, iš dalies krikščionybės priėmimo problemoms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė po paauglių pasirodymo su pasišūkavimais, nukarusiomis kelnėmis ir kepurėmis ant šono elegantiškai lipa ant scenos, kreipiasi į labai solidžią ir inteligentišką auditoriją ir iškilmingai taria: „Mes esame skaitanti, išsilavinusi ir kūrybinga tauta“. Kultūros ministras Š...
