Raudonoji Armija

Išmanydami istoriją galime prognozuoti savo kaimynės Rusijos elgesį. Juolab kad jos ambicijos nekinta šimtus metų. Nekinta ne tik elgesys kaimynų atžvilgiu, bet ir elgesys su savo piliečiais, su savo kariais bei moterimis.

1944-ųjų spalis. Iš vienišos Mačernių sodybos pas Jurkų į svečius darda vežimo ratai. „Bepročiai, kur jūs? Ten jau frontas. Sovietai“, – sako vežimą sustabdę hitlerininkams talkinę lietuviai. Fronto negirdėti, todėl Vytautas Mačernis liepia Donatui Banioniui išlipti, o pats važiuoja apsidairyti. Kur...

Gedimino kalną ir pilį tikriausiai yra aplankę kone visi Lietuvos gyventojai ir užsienio turistai, kurie buvo atvykę į Vilnių. Tačiau didžiausia paslaptis slypi ne kalno viršuje – pilies bokšte, o pačiame kalne. Antrojo pasaulinio karo metais naciai Gedimino kalnui turėjo specialų planą. Čia jie sug...

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 5 d. priimtu Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu rugpjūčio 31-ajai – Laisvės dienai – suteiktas atmintinos dienos statusas (įstatymas įsigaliojo 2002 m. liepos 19 d.).

Alytaus 1919-ųjų vasario 12–15 d. kautynės amžininkams buvo ne tos, kurias norima prisiminti. Skaitant jų prisiminimus neapleidžia jausmas, kad ne viskas išsakyta iki galo, o ir oficialiose, istorikų pateikiamose versijose irgi lyg kažko trūksta. Ypač tas pasijunta jas lyginant su prisiminimais. Bet...

Stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje, matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje ar Čečėnijoje, o kur kas anksčiau. Ilgus metus Maskvos propaganda skelbė, kad Raudonoji armija „išvadavo“ sovietinę Lietuvą iš nacių...

Kaip minėta pasakojime apie Lietuvos kariuomenės sunkumai su raudonąja armija, Kėdainiuose įsikūrę lietuvių savanoriai 1919-ųjų sausio 15-ąją sulaukė Šėtos vikaro Felikso Kapočiaus, atgabenusio miestelį užėmusių raudonarmiečių vadovybės ultimatumą. Kol savanorių vadai rašė atsakymą, Šėtos pusėn buvo...

1919-ųjų pradžioje Lietuvą sukausčiusi žiema, regis, pranašavo ir Nepriklausomybės pabaigą. Užėmusi Vilnių, per Lietuvą grėsmingai, dviem voromis Kauno link, nesutikdama pasipriešinimo slinko Raudonoji armija. Vienos voros kelyje atsidūrė Kėdainiai. Prisimenant pirmąsias Lietuvos kariuomenės kovas d...

Kaip karininkas Antanas Juozapavičius tapo centrine Nepriklausomybės kovų atminties figūra? Tęsiame Nepriklausomybės kovų bei jų didvyrių temą laidoje „Apie karybą“. Su karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbasi apie pirmąjį Nepriklausomybės kovose žuvusį karininką –...

Kai kada pralaimėjimai veda į pergalę. Šis pasakymas tinka 1919 m. pradžios Lietuvai. Atrodė, nepriklausomybė uždus vystykluose – per šalį pergalingai dviem kryptimis žygiuoja Raudonoji armija; 1918-ųjų gruodžio pabaigoje užgrobusi Švenčionis, Uteną, Rokiškį, 1919-ųjų sausio 6 d. ji paima Vilnių, sa...

Kaip minėta pirmoje istorijos dalyje, lenkų idilė Vilniuje baigiasi penktadienį, 1919-ųjų sausio trečiąją, kai prieš porą dienų Raudonosios armijos pasitikti pasiųsti legionieriai susiduria su ja prie Naujosios Vilnios. Viltį sulaukti pagalbos iš Lenkijos galutinai sužlugdo sausio 4 d. Varšuvoje ply...

Vienas iš skaudžiausių, bet nepelnytai pamirštų kovų už nepriklausomybę istorijos puslapių yra lietuvių likimas lenkų nelaisvėje 1919–1920 m.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paminėjo 80-ąsias nacių įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metines, šlovindamas šalies Antrojo pasaulinio karo didvyrius ir ragindamas dėti daugiau pastangų Europos saugumui stiprinti.

Važiuodami į Neringą jau nebepastebime nedidelės memorialinės kompozicijos, įrengtos ant marių kranto. Nes, vos pravažiavus Alksnynės postą, mus išsyk apima atostogų euforija, kuri nebepalieka iki pat Juodkrantės. O sustoti apžiūrėti, ką simbolizuoja akmenyje iškaltas veidas užmerktomis akimis, ties...

Žinomas Rusijos istorikas Markas Soloninas nepatingėjo ir suskaičiavo, kiek ir ko gavo Sovietų Sąjunga iš Vakarų sąjungininkų per Antrąjį pasaulinį karą. Šiandieninėje Rusijoje ir dabar stengiamasi tai nutylėti, akcentuojant vien tik „sovietinės liaudies žydarbį“.

Minint iškilaus tarptautinį pripažinimą pelniusio Lietuvos architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio 100-ąsias mirties metines, 2019 m. lapkritį Vilniaus Naujamiestyje, sutvarkytame skvere, atidengtas jo suprojektuotos, tačiau nebaigtos statyti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios maketas, išlietas iš br...

Karas dviem frontais – svarbiausia priežastis, dėl kurios nacizmas išleido pergalę prieš bolševizmą, o Hitleris prarado galimybę „padovanoti“ Rusijai gyvybinę erdvę nuo Uralo iki Vladivostoko.

Šiek tiek šurmulio karinėje bendruomenėje (o Lietuvoje – skepsio ar atvirų pašaipų „nugi estai...“) sukėlę estų Milrem Robotics gaminiai THeMIS nėra naujovė šiuolaikinių bepiločių žemės aparatų sferoje. Tiesą sakant, kas bent kiek domisi karo istorija, žino, kad net vizualiai panašūs kovinės technik...

Praha įsivėlė į ginčą su Kremliumi dėl planų įkurti memorialą, skirtą pagerbti vieną Rusijos kariškį, per Antrąjį pasaulinį karą dezertyravusį iš Sovietų Sąjungos ir kolaboravusį su nacistine Vokietija, prieš kurią vėliau kovojo.

Galbūt iš nežinojimo, gal sąmoningai nė žodžiu neužsimenama, kad lygiai prieš 75 metus, 1944 m. spalį, ties Klaipėda (Mėmeliu) vyko nuožmūs mūšiai, kuriuose sovietai patyrė milžiniškų nuostolių.