Raudonoji Armija

Rusijos kariai, vilkintys Antrojo pasaulinio karo laikų Raudonosios armijos uniformas, ketvirtadienį ryte pražygiavo Maskvos aikšte per karinio parado, įvykusio prie sostinės priartėjus nacių pajėgoms, reinscenizacijoje.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė protestą Rusijos ambasadai Taline dėl fejerverko, planuojamo Maskvoje per sovietų Raudonosios armijos įžengimo į Taliną 1944-aisiais metines.

Maskvoje šeštadienį bus surengtas šventinis saliutas, minint Lietuvos sostinės išvadavimo nuo nacistinių pajėgų 75-ąsias metines, pranešė Rusijos Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba.

Lietuvos okupacija buvo kruopščiai planuota politinė ir karinė SSRS operacija, teigia dokumentus apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą baigęs skelbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC).

1918 metais vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, dėl jos suvereniteto teko kovoti ginklu, kas tapo tikru iššūkiu: trūko ginklų, amunicijos, transporto priemonių, pinigų ir profesionalių karininkų, kurie galėtų apmokyti bei suvienyti iš visų Lietuvos kampelių šalies ginti suėjusius civilius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradeda viešinti dokumentus apie Raudonosios armijos vykdytus nusikaltimus Lietuvoje – nužudymus, prievartavimus ir plėšimus.

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo dienraštis „Die Welt“, primindamas prieš 41-erius metus rugpjūčio viduryje sovietų armijos bazėje Danenvaldėje įvykusią katastrofą, kai per audrą užsidegė ir sproginėti ėmė tūkstančiai sovietų armijos raketų.

Ir vilkas sotus, ir avis sveika gali būti tuomet, kai varpai skamba už piemens vėlę. Ir rusų puikybė patenkinta, ir sovietų pergalė prieš fašizmą didinga yra tuomet, kai varpai skamba už didžiausią karo auką – tiesą.

Tai buvo rimto priešininko verta invazija. 1939 m. lapkričio 30 d. pusė milijono sovietų karių įsiveržė į šiaurę, apsiginklavę tankais, bombomis, kulkosvaidžiais ir įspūdingu pėstininkų skaičiumi, rašo history.com. Prasidėjo Žiemos karu vadinamas konfliktas, bet Sovietų Sąjungos priešas buvo ne karą...

Leidykla „Briedis“ pristato netrukus pasirodysiančią Igno Šeiniaus knygą „Raudonasis tvanas“.

Leidykla „Briedis“ pristato netrukus pasirodysiančią serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną – Michailo Solovjovo knygą „Be mitų: sovietų karo korespondento užrašai“.

Leidykla „Briedis“ pristato netrukus pasirodysiančią serijos „ Antrasis pasaulinis karas “ naujieną – jau penktąją Vladimiro Bešanovo knygą lietuvių kalba „Trečiojo reicho katastrofa“.

Leidykla „Alio“ išleido naują Antano Šukio memuarais paremtą knygą „Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai“. Lietuvos kariuomenės savanoris, viršila Antanas Šukys savo atsiminimuose pasakoja apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje 1919-1921 metais, kovas už atsikūrusios Lietuvos valstybės laisvę. Jaunam ...

Būčiau nerašęs savo kolegai, signatarui Vytautui, jei jo eiliniai "pamokslai" tebūtų tik apie tą pačią "rusofobiją" ar tą patį "antikomunizmą".

Leidykla „Briedis“ karo istorijos mėgėjams pristato serijos „II pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1942-ųjų mėsmalė“. Tai jau trečia šio autoriaus knyga lietuvių kalba. Seniau išleistos – „Leningrado skerdynės“, „Raudonasis žaibo karas“.

Leidykla „Briedis“ išleido naują knygą serijoje „II pasaulinis karas“ – Petri Sarjanen „Baltoji mirtis. Suomis Simo Häyhä – žymiausias visų laikų snaiperis“. Knygoje pasakojama apie dramatišką Suomijos istorijos laikotarpį – Žiemos karą bei vieną žinomiausių to karo didvyrių Simo Häyhä. Ir šiandieną...

Nors po Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo daugiau nei 70 metų, randama vis naujų kruvinų mūšių pėdsakų. Šį kartą Rostovo prie Dono (Rusija) apylinkėse rasti Raudonosios armijos lėktuvo likučiai, lakūno palaikai ir apdegusi planšetė.

Praėjus 75 metams po vieno pirmųjų įnirtingiausių Vermachto ir Raudonosios Armijos susirėmimų per Antrąjį pasaulinį karą mirė paskutinis Bresto tvirtovės gynėjas Borisas Faeršteinas. Jam buvo 96 metai.

Nors Sovietų Sąjunga garsėjo savo geležine uždanga, jos piliečiai įvairiais būdais bandydavo įveikti imperijos sienas. Ir ne tik civiliai – ne vienas sovietų kariškis taip pat išsižadėjo Raudonosios armijos munduro, o kai kurie jų pabėgimai buvo ypač efektingi. Vienas tokių - sovietinių karinių oro ...

Žinomas Rusijos istorikas Markas Soloninas nepatingėjo ir suskaičiavo, kiek ir ko gavo Sovietų Sąjunga iš Vakarų sąjungininkų per Antrąjį pasaulinį karą. Šiandieninėje Rusijoje ir dabar stengiamasi tai nutylėti, akcentuojant vien tik „sovietinės liaudies žygdarbį“…