6 straipsnių
Seimo Aplinkos apsaugos komitete ketvirtadienį svarstomos parlamentaro Lino Balsio pateiktos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Seimo narys tikino, kad įstatymo projekto svarstymas buvo vilkinamas tiek iš Vyriausybes, tiek iš Aplinkos mini...
Šiųmetis ruduo prasidėjo miškų kirtimo skandalu. Dar rugpjūtį Vyriausybė nutarė 6 proc. didinti valstybinių miškų kirtimo normą penkerių metų laikotarpiui (2019 – 2023 metams). Viešojoje erdvėje iškart pasipylė kai kurių gamtininkų, miško mylėtojų kritika, kuri peraugo į protesto akcijas, kai rugsėj...
Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje saugomos teritorijos statusą turinčioje girioje intensyviai vykdomi plynieji kirtimai. Tiesa, kilus dideliam visuomenės pasipriešinimui, aplinkos ministras Kęstutis Navickas mėnesiui sustabdė plynuosius kirtim...
Vasaros pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad Vyriausybė patvirtino 6 proc. didesnę metinę pagrindinių miško kirtimų normą. Toks sprendimas visuomenėje sukėlė ne tik diskusijų, bet ir pasipiktinimo bangą. Kol sprendimą priėmusieji ginasi, kad sprendimas teisingas, juo besipiktinantys žeria pr...
Plynieji miškų kirtimai yra dažnas diskusijų objektas. Dalis miškininkų teigia, kad tai būtina priemonė norint atnaujinti mišką, tačiau kai kurie gamtininkai tvirtina, jog plynieji kirtimai ne kas kita, kaip miško naikinimas. GRYNAS.lt aiškinasi, kokią įtaką miškui iš tiesų daro plynieji kirtimai, k...
Nors neplynųjų kirtimų Lietuvoje šiuo metu yra apie 32 proc., o iki 2020-ųjų dar padidės iki 35 proc., be plynų kirtimų miškininkai teigia vis tiek negalintys išsiversti. Tiems, kurie kritiškai vertina šią medynų kirtimo praktiką, miškininkai paaiškina, kodėl tai yra daroma.
