Cassini zondo misija, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjusi Saturną, baigsis šių metų rugsėjį. Per praėjusį laiką padaryta daugybė atradimų, iš kurių vienas įdomiausių – Saturno metų laikų stebėjimas.
Planeta
255 straipsnių
Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Nuo 2017 metų kovo 4 dienos grožio, harmonijos, estetikos planeta pakeitė judėjimo kryptį. Vietoj įprasto judėjimo į priekį, ji ims judėti atbulai. Tai tęsis iki balandžio 15 dienos.
Trečiadienį NASA paskelbė apie didelį atradimą: už Saulės sistemos ribų rastos 7 Žemės dydžio planetos, kurių 3 yra galimai tinkamoje gyventi zonoje. Tačiau intriguojančių, į Žemę panašių planetų yra ir daugiau, tiesa, ne tiek daug vienoje vietoje, kaip paskelbta vasario 22 d.
Šiuo metu Marso paviršius yra sausas, tačiau dažnai kalbama, kad po juo visai negiliai turėtų būti daug vandens ledo.
Už maždaug 1480 šviesmečių nuo Žemės, žvaigždė elgiasi taip, kaip astronomai niekada anksčiau nėra regėję. Kartkartėmis, atsitiktiniais laiko intervalais, jos šviesa sumažėja netgi 22 proc.
Kalba eina apie tą patį mįslingą 6 laipsnių pasvirimą. Tie 6 laipsniai – tai Saulės ašies posvyrio su ekliptikos plokštuma kampas.
Ilgas laikas, praleistas kosmose, nuniokoja žmogaus kūną – retėja kaulai, nyksta raumenys.
Dar vienas posūkis Saulės sistemos gyvenime: mokslininkai joje atrado naują objektą, besisukantį aplink Saulę už Plutono.
Kuo toliau, tuo daugiau randame kūnų Saulės sistemoje, kuriuose turėtų būti skysto vandens.
Uolienų planetą, kuri buvo atrasta „gyventi tinkamoje“ mūsų Saulei artimiausios žvaigždės sistemos zonoje, gali dengti vandenynai, ketvirtadienį paskelbė Prancūzijos tyrimų instituto CNRS mokslininkai.
Kasdien matome žmones ant Žemės paviršiaus, taip pat esame regėję astronautų žingsnius Mėnulyje ir turbūt daugelis slapčia yra pasvarstęs apie pasivaikščiojimą Marse. Tačiau ar galėtume atsistoti ant tokios planetos, kaip Jupiteris?
Mokslininkai trečiadienį paskelbė atradę Žemės dydžio planetą, kuri sukasi aplink mūsų Saulei artimiausią žvaigždę ir atveria masinančią gyventi tinkamo pasaulio perspektyvą, tikintis, kad vieną dieną tą pasaulį galės ištirti mūsų robotai. Minima planeta, Proksima b, yra „nuosaikioje“ zonoje, kurioj...
Kuri gali būti gyvenama. Ir visa tai – prie artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Proksimos.
Prie žvaigždės CVSO 30 aptikta antra egzoplaneta. Pirmoji, jau seniau žinoma, yra keletą kartų masyvesnė už Jupiterį ir aplink žvaigždę apsisuka per 11 parų, taigi yra labai karšta.
Paaiškėjo, kad oras, gaubęs mūsų planetą prieš 800 mln. metų, buvo visiškai kitokios sudėties nei yra dabar.
Dreiko lygtis jau daugiau nei pusšimtį metų yra naudojama bandant nustatyti, kiek protingų civilizacijų gali egzistuoti Paukščių Take.
Naujai Saulės sistemoje atrasta nykštukinė planeta aplink Saulę apkeliauja per 700 metų, rašo cnn.com.
Astronomai aptiko planetą, turinčią tris saules. Į ją pakliuvęs stebėtojas, priklausomai nuo sezono, trunkančio ilgiau nei vieno žmogaus gyvenimas, patirtų tris saulėtekius ir tris saulėlydžius.
Panašu, kad netolimoje ateityje žmonijos laukia ne vienas Saulės sistemos modelį smarkiai pakeisiantis astronominis atradimas.
Grupė astronomų mano, kad ezgoplaneta pavadinimu 62f galimai gyvenama. Tai – uolinė planeta, kurioje, panašu, tyvuliuoja vandenynai.
