38 straipsnių
Neseniai keliuose didelio atgarsio sulaukusiuose straipsniuose teigta, kad NASA aptiko dalelių iš kitos paralelinės Visatos, kurioje laikas bėga atgalios. Šie teiginiai buvo neteisingi. Tikroji istorija yra gerokai įdomesnė ir keistesnė, nes yra susijusi su kelione į Didįjį sprogimą ir tai, kas yra ...
Mokslininkai teigia atradę... penktąją gamtos jėgą. Jie teigia stebėję energiją, „sujungiančią matomą pasaulį su tamsiąja materija“. Mokslininkai sako, kad šis atradimas gali iš esmės pakeisti mūsų suvokimą apie tai, kaip veikia Visata, rašo „The Daily Mail“.
Jei įkristumėte į juodąją skylę, kur atsidurtumėte? Įsivaizduokite, kad ketinate nerti į juodąją skylę, rašoma livescience.com. Kas jūsų laukia, jeigu kažkokiu būdu vis dėlto pavyktų išgyventi? Kur patektumėte, kokių jaudinančių istorijų galėtumėte papasakoti, jei sugebėtumėte grįžti namo?
Ne, tai nereiškia, kad baigėsi tamsiosios materijos galiojimo laikas, tiesiog, kaip neretai pasitaiko, paprasčiausias galimas variantas nebuvo pastebėtas.
Nors fizikams pavyko perprasti makroskopinio pasaulio chaoso teoriją, chaoso netrūksta ir kvantiniame lygmenyje. Ir kvantinis chaosas stulbina dar labiau, nei didesnysis jo atitikmuo.
Žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio p...
Tyrėjai JAV teigia laboratorijoje sukūrę neigiamos masės skystį. Daugelis mokslininkų mano, kad neigiama masė galėtų būti susijusi su vienais iš keisčiausių dalykų Visatoje, tokiais kaip juodosios bedugnės ir neutroninės žvaigždės.
Vilniaus universiteto (VU) fizikai teoretikai atrado, kad šaltųjų atomų dujų debesėlyje dalelės gali judėti it veikiamos į visas puses iškart nukreipto magnetinio lauko. Tikimasi, kad ateityje šis atradimas prisidės prie naujų sukinių valdymo metodų: efektyvus sukinių perdavimas, valdymas ir detekta...
Nors Saulė yra arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, joje vis dar glūdi daug paslapčių. Tačiau viena Saulės mįslė, atrodo, jau įminta, o jos šaknys glūdi teorijoje, kurią Albertas Einšteinas pristatė dar 1905 metais.
Sprogimus visada įdomu stebėti saugiu atstumu – liepsnos, dūmai, karštis. Tačiau dar įdomiau, kai sprogsta dalykai, iš kurių tokių siurprizų nesitikime.
Fizikai jau seniai žino, kad Saulė, kaip ir Žemė, sukasi. Tačiau prieš kelis dešimtmečius jie suprato, kad Saulė sukasi lėčiau, nei rodo jų modeliai. Nežymiai lėčiau, bet pakankamai, kad signalizuotų, kad vyksta kažkas, ko mokslininkai nesupranta.
Nuo kovo viso pasaulio mokslininkai atsargiai džiūgavo dėl CERN LHC aptiktų keistų energijos blyksnių. Jau kitą savaitę paaiškės, ar džiaugtasi ne be reikalo.
Tikriausiai visi prisimena, kaip vaikystėje mėtydavo akmenukus ar kitus daiktus į vandenį ir stebėdavo taip sukeltų koncentriškų vandens bangų sklidimą. Šis reiškinys glaudžiai susijęs su šiuolaikinės lazerių fizikos sprendžiamomis problemomis. Kaip?
LIGO komanda ką tik paskelbė apie naują gravitacinių bangų signalą, užfiksuotą pernai gruodžio 26-ą dieną. Pirmasis buvo užfiksuotas rugsėjį, apie jį paskelbta šių metų vasarį.
2014-ųjų kovą, buvo paskelbta apie pirmykščių, nuo Didžiojo sprogimo užsilikusių, gravitacinių bangų aptikimą, tiksliau apie jų paliktą pėdsaką kosminėje foninėje spinduliuotėje.
Mokslo pasaulį ketvirtadienį įaudrino žinia, kad tyrėjams pagaliau pavyko užfiksuoti gravitacijos bangas – erdvėlaikio raibulius, kuriuos fizikos grandas Albertas Einšteinas nuspėjo egzistuojant dar prieš šimtmetį.
Gandai apie užfiksuotas gravitacijos bangas pasitvirtino. Drąsiausios Alberto Einšteino pranašystės vis tik pasirodė esančios teisingomis.
Jeigu mėgstate klasikinius filmus, kuriuose tarpusavy kovoja du monstrai (na, tarkime, „King Kongas prieš Godzilą“), tuomet turėtų patikti ir mokslinis darbas apie du pseudomokslinius siaubūnus, kurie kai kurių žmonių vaizduotėse kėsinasi sunaikinti Visatą – mini juodąsias bedugnes ir vakuumo sugriu...
Iškelta nauja teorija, teigianti, kad tamsioji medžiaga elgiasi stebėtinai panašiai į subatomines daleles, kurios mokslui žinomos jau nuo praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio.
Mokslininkai, dirbantys JAV Energetikos departamento Prinstono plazmos fizikos laboratorijoje padarė atradimą, gerokai išplečiantį termobranduolinių procesų supratimą, rašo upi.com.
