Petras Cvirka

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotoliniame posėdyje paveldosaugininkai antradienį priėmė sprendimą dėl Petro Cvirkos paminklo – nuspręsta jam netaikyti teisinės apsaugos. Po paveldosaugininkų sprendimo, kai paaiškėjo, kad P. Cvirkos paminklas teisinės globos nebeturi, Kultūros min...

Kas gi buvo mano jaunystės laikais Petras Cvirka? Mokyklų programose privaloma ir neskaitoma „Žemė maitintoja“, keistokas „Frank Kruk“ siužetas ir visuose Lietuvos miestuose aptinkami gatvių pavadinimai su ta pačia pavarde. Beje, Gargžduose, iš kur esu kilęs, ši gatvė tebėra iki šiol ir niekam ji ne...

Regis, Pandoros skrynia vėl atsidarė, o iš jos pasipylė aibė baimių vos pajudinus Petro Cvirkos paminklo klausimą. Kultūros ministrui Simonui Kairiui pranešus, kad jis pasirašė kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą, kuriuo prašo spręsti dėl teisinės apsaugos P. Cvirkos paminklui panaikinimo ir ...

Rašytojas Gasparas Aleksa ėmėsi rizikingos, diskusiją provokuojančios temos. Šeštasis jo romanas „Baik cirkus, Cvirka!“ pasakoja apie prieštaringo likimo rašytoją Petrą Cvirką. Šiandienos visuomenės požiūris į šį rašytoją bei jo kūrybą – akivaizdžiai poliarizuotas, vertintojų nuomonės aiškiai išsisk...

Dar kartą apie Cvirką. Gimiau ir užaugau šio žmogaus pavadinimo gatvėje, Kybartuose. Smetoninėje Lietuvoje buvo Vytauto gatvė. Jau beveik 30 nepriklausomybės metų, ta gatvė vis dar vadinasi P. Cvirkos. Kol nėra aiškios vyriausybės politikos, kaip vertinti šį asmenį, sunku surasti visiems tinkantį mo...

Šį rudenį Lietuvos rašytojų sąjunga dar plačiau atveria savo duris ir kviečia atrasti įdomų ir paslaptingą literatūros pasaulį. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad nuo rugsėjo 26 d. kiekvieną ketvirtadienį Rašytojų rūmuose (Sirvydo 6, Vilnius) vyks alternatyvios ekskursijos, kurias ves Vilniaus tyri...

Naivumas nėra nekaltas ir gražus būdo bruožas, kaip daug kas galvoja. Žioplumas (dar jaukiai vadinamas išsiblaškymu) nėra mielas – žiopli žmonės, kaip ir naivuoliai, yra pavojus sau patiems, savo artimiesiems ir visiems aplinkiniams.

Lietuvos rašytojų sąjunga trečiadienį Vilniuje rengia diskusiją apie sostinės viešųjų erdvių tvarkymą.

Vilniaus savivaldybės politikams puoselėjant planus nukelti paminklą rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai, rašytojai prašo to nedaryti.

Jurbarko rajone, Veliuonos miestelyje, parduodamas unikalus objektas Lietuvoje – 418 kv. metrų ploto dvaras ant piliakalnio. Kaip teigia brokerė Lolita Baziukienė, toks pastatas, stovintis ant piliakalnio, yra vienintelis Lietuvoje. Dabartinė dvaro kaina – 350 tūkst. eurų.

Vieniems – konjunktūrinis bolševikas, kurio paminklas turi stovėti Grūto parke, kitiems – mūsų istorijos dalis, rašytojas, kurio paminklas turi likti. Taip vilniečiai kalba apie rašytoją Petrą Cvirką. Vilniaus meras Remigijus Šimašius neseniai iškėlė klausimą, ar sostinės centre verta palikti rašyto...

Sostinės politikams vis garsiau kalbant apie planus iš Vilniaus centro iškelti Petro Cvirkos paminklą, apie galimybę jį priglausti užsimena rašytojo gimtojo krašto gyventojai. Skulptūrą jie matytų stovinčią šalia P. Cvirkos memorialinės sodybos Klangiuose Jurbarko rajone, rašo dienraštis „Lietuvos ž...

Ką daryti su sovietmečio rašytojais, jų vardo gatvėmis ir paminklais? Apie tai penktadienio vakarą diskutuota Vilniaus knygų mugėje. Dalį diskusijos dalyvių supykdė filosofės Nerijos Putinaitės mintis, kad poetas Justinas Marcinkevičius savo kalbėsena nesiskiria nuo komunisto Antano Sniečkaus.

Frank Kruk, a Lithuanian literary classic published in 1934 by Petras Cvirka, has been translated into English and has made its North American debut.

Pastaruoju metu, sparčiai artėjant Vasario 16-osios šimtmetinei sukakčiai, imta karštligiškai ieškoti sostinėje vietos, kad 2018 metams būtų pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui. Tai pasirodė ne taip paprasta, nes bene visos šios išskirtinės asmenybės reikšmę atitinkančios viešosios erdvės Vilniu...

Pogrindžio sovietmečiu veikimo taktikos, legendinės sovietmečio nepaklusniosios asmenybės, akistatos su sistema patirtys, dramatiški išgyvenimai ir gilūs pasaulėžiūros apmąstymai – visa tai skamba tarsi gero trilerio elementai.

Tarybinė mokykla siekė labai aiškaus standarto: mokyklų pastatai gimė pagal kelis tuos pačius projektus ir mažai kuo skyrėsi vienas nuo kito, kiekvieno dalyko vadovėlis buvo vienas rusiškas, išverstas į visas sąjungos kalbas. Pašnekovai netgi tvirtino, kad jie ne tik tą patį mokėsi, bet ir valgė pan...

„Jei man pačiam reikėtų vienu sakiniu pasakyti, kuo man „ Neringa “ ypatinga ir už ką aš jai jaučiu daug gilių sentimentų, nedvejodamas apibūdinčiau ją kaip istorinę baimės įveikimo salą vandenyne, kurio horizonte matėsi tik nelaisvė, melas ir baimė“ – knygos „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą“...

Visi suprantame, kad rašytojo darbas nelengvas. Atrodo, paskrebenai plunksna (žąsies plunksna buvo naudojama iki XIX a., kai atsirado metalinė) ar pabarbenai rašomąja mašinėle (pirmoji buvo patentuota 1868 m., o išleista į apyvartą ir parduota 1874 m. ginklų kompanijos „Remington“), o dabar – ir kom...

Iki Vėlinių – dar visas mėnuo, tačiau su mirusiųjų atminimu susiję renginiai jau prasidėjo. Paskutinį rugsėjo savaitgalį baigiasi Kapinių globos draugijos paskelbta Europos kapinių savaitė, kurios metu kviečiama lankyti svarbiausias Vilniaus kapines, pažinti jų istoriją. Lietuvos Jaunimo Ramuva ruoš...