Pertvarkant pensijų sistemą, Vyriausybė siūlo, kad į privačius fondus nebebūtų pervedamos „Sodros“ 2 proc. įmokos, o šias lėšas dengtų patys kaupiantieji, vietoj 2 proc. skirdami 4 proc. savo užmokesčio.
pensijų fondai
164 straipsnių
Pensijų fondai – investiciniai fondai, skirti kaupti ateities lėšas senatvei. Lietuvoje egzistuoja 3 pakopų pensijų fondai:
I pakopa – valstybinė pensijų sistema, kuria rūpinasi „Sodra”;
II pakopa – įmokos į pasirinktus investicinius fondus, kai prie privačių įmokų prisideda ir „Sodra”;
III pakopa – savarankiškas asmens taupymas, naudojantis tam tikromis valstybės lengvatomis.
Lietuva – ne vienintelė valstybė garsiai pripažinusi, kad antros pakopos pensijų kaupimas neduoda tikėto rezultato. Kaimyninė Lenkija – taip pat priversta imtis pensijų reformos, kad bandytų ištaisyti klaidingus ankstesnius sprendimus.
Vertinant Vyriausybės planus antros pakopos fonduose kaupiamų pensijų klausimu, gali kilti klausimas, ar valstybė morali: teisinėje ar autoritarinėje šalyje gyvename? Kaip teisininkui, aišku, kad galimas santaupų grąžinimas į „Sodrą“ pažeistų teisėtus Lietuvos žmonių lūkesčius.
Antros pakopos pensijų fondai išliks, tačiau ketinama leisti į „Sodrą“ sugrįžti žmonėms, kurių pajamos per mažos, kad jie sukauptų pakankamai lėšų senatvei, sako premjeras Saulius Skvernelis.
Kelios Vyriausybės programos įgyvendinimo plano eilutės apie artėjančius pokyčius pensijų fonduose daug nepasako, tačiau pagrindiniai principai daugmaž aiškūs. Norima daugiau „Sodros“ lėšų skirti dabartiniams pensininkams, o dirbančiuosius išgryninti į konkretesnes grupes.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 21 II pakopos ir 12 III pakopos pensijų fondų, juose pensiją kaupė per 1,3 mln. dalyvių. Abiejų pakopų pensijų fondų valdomas turtas 2016-aisiais augo.
Absoliuti dauguma darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų būsimai pensijai kaupia antros pakopos pensijų fonduose.
Lietuvoje visų veikiančių pensijų fondų grąža pernai buvo teigiama, o vidutinis II pakopos investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus sudarė 4,37, III pakopos – 4,9 proc.
Norvegijos valstybinis pensijų fondas įsigijo nekilnojamojo turto objektų, esančių Paryžiaus centre. Kaip teigiama Norvegijos centrinio banko pranešime, sandoris vertinamas milijardu eurų.
Pensijų dydis Lietuvoje yra pakankamai jautri tema. Daugelis pripažįsta, kad mūsų šalies senjorų pensijos yra per mažos ir retam leidžia jaustis finansiškai saugiai.
Šiandien savo senatvei pensijų fonduose kaupia apie 1,2 mln. Lietuvos gyventojų. Beveik pusė jų savanoriškai pasirinko kaupimui pridėti ir dalį nuosavų lėšų, o valstybė už tai įsipareigojo prie jų pensijos prisidėti papildoma skatinamąja įmoka.
3 metai po valstybės ir gyventojų susitarimo: savas lėšas pensijai skiria jau 560 tūkst. lietuvių (20)
Lygiai prieš trejus metus daugiau kaip trečdalis milijono pensijų fondų dalyvių sutiko su valstybės pasiūlymu ir senatvės pensijai kaupti skyrė dalį nuosavų lėšų. Savo ruožtu valstybė įsipareigojo šiuos gyventojus paskatinti, jų kaupimui pridėdama skatinamąją įmoką.
Berods prieš šešerius metus parašiau pirmąjį straipsnį, kritikuodamas pensijų fondus ir netgi abejodamas, ar iš viso jų reikia. Komentarai buvo triuškinantys, buvau išvadintas beveik Lietuvos priešu ir kitais panašiais žodžiais. Prabėgo šešeri metai. Visuomenė ir mokslininkai pagaliau irgi pradėjo a...
Kiekvienas norime saugios ir užtikrintos senatvės, o tam, be abejo, labai svarbus finansinis stabilumas. Daugelis tikisi, kad jį užsitikrinti leis iš valstybės gaunama pensija, tačiau visuomenės senėjimas Europoje kelia vis daugiau abejonių, ar valstybės išgalės jas mokėti.
Jeigu nežinote, kiek jūs sutaupėte senatvei, laikas pasidomėti, nes pensijų fonduose, kaip skaičiuoja Lietuvos bankas, jau sukaupta 2,4 mlrd. eurų.
Vis didesnė dalis šalies darbdavių, siekdami lengviau pritraukti naujus ir išlaikyti esamus darbuotojus, ima siūlyti papildomas motyvavimo priemones. Tarp labiausiai darbuotojų pageidaujamų dalykų – sveikatos draudimas ir papildomos įmokos į pensijų fondą, rodo didžiausios šalies ne gyvybės draudimo...
Nuo 2018 m. pensijos bus skaičiuojamos kitaip. Ar permainos naudingos būsimiems pensininkams? O gal jos naudingos tik valstybei?
Centrinių bankų vykdoma monetarinė politika kelia akcijų indeksus ir nekilnojamojo turto kainas, bet pensijų fondams neigiamų palūkanų aplinka nieko gero nežada. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dėl to gyventojų pajamos senatvėje bus mažesnės.
11 iš 21 Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo teigiamą grąžą, o bendra II pakopos pensijų fondų vertė padidėjo 128,3 milijono eurų, iki daugiau kaip 2,2 milijardo.
Pinigų pensijų fonduose, skirtingai nei pavasarinių žiedų, kol kas neužderėjo. Pirmasis šių metų ketvirtis kaupiantiesiems antrojoje pakopoje – nuostolio laikas, išskyrus tuos, kas senatvei taupo konservatyviuose fonduose. Šie visi uždirbo. Šiek tiek uždirbo ir mažos akcijų dalies fondai. Visi kiti ...
