Pelkė

Pažintinė pramoga, kuri kiekvienam paliks neišdildomą įspūdį – ėjimas kūlgrinda. Tiesa, senovėje tai buvęs slaptas kelias, padėdavęs lietuviams gelbėtis nuo užpuolikų. Dabar kūlgrinda yra ne tik juoko, bet ir pavojaus kliūčių ruožas, kuriame save išbandyti nori vis daugiau žmonių.

Kiekvieną pavasarį net ir mažiausiame pievos lopinėlyje esame įpratę matyti, kaip geltonus pienių žiedus pakeičia balti pūkai.

Ketvirtadienį minima Pasaulinė pelkių diena – puiki proga ne tik prisiminti apie pelkių ekosistemų mums teikiamą naudą, bet ir pasigrožėti jomis. Pastebėjęs, kad Aukštumalos pažintinio tako lankytojai mielai fotografuojasi vienoje unikaliausių Lietuvos pelkių, Pasaulinės pelkių dienos proga Lietuvos...

Kauno apygardos prokuratūra apgynė viešąjį interesą – teismas konstatavo, kad Prienų rajone, geomorfologinio draustinio teritorijoje esančiame privačiame sklype, neteisėtai buvo nusausintas beveik hektaras pelkių ir šaltinynų, sunaikintas natūralus žemės sklypo relfjefas ir iškasti tvenkiniai, rašom...

Lietuvos pelkės pasižymi bioįvairovės gausa. Jose galima surasti retų augalų ir paukščių rūšių, kurios niekur kitur negalėtų įsitvirtinti. Tačiau ilgą laiką sausintos pelkės buvo stipriai pažeistos ir neigiamas poveikis jaučiamas dar ir dabar. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, dėl kok...

Marijampolės rajone, Balsupių kaime, įvyko tikrų tikriausias stebuklas – nuo seno ten tyvuliavusi pelkė dokumentuose pavirto pieva, buvo suformuotas sklypas ir privatizuotas kaip žemės ūkio paskirties žemė. Negana to, sklype nustatyta nemažai aplinkosauginių pažeidimų, o sklypo savininkas pats yra a...

Manchac pelkė, dar žinoma „vaiduoklių pelkės“ vardu, yra netoli Naujojo Orleano. Sakoma, jog šią vandeningą vietą praeito šimtmečio pradžioje prakeikė įkalinta voodoo karalienė: po 1915-ųjų uragano dingo trys miesteliai.

Mūsų šalyje suskaičiuojama beveik 30 tūkst. upių ir upelių. Patys įvairiausi ir jų pavadinimai – vieni skambūs ir romantiški, kiti gana šiurpūs. Yra ir tokių upelių, kurių pavadinimai net gali atbaidyti nuo noro prie jų lankytis ar žvejoti, teigiama žvejams skirtame portale KABLYS.lt.

Vasario 2 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė pelkių diena. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija pristato dokumentinį filmą apie vieną iš didžiausių Lietuvoje Tyrulių pelkę, kurioje šiuo metu vykdomas LIFE+ programos finansuojamas projektas „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant ...

Nepraleiskite progos savo akimis pamatyti į žiemos ramybę nugrimzdusią Aukštumalos pelkę. Nors slidžių, pačiūžų ar rogių šiame žygyje nebeprireiks, ne mažiau įspūdžių pelkėje patirsite ir keliaudami įsispyrę į guminius batus. Tarptautinės pelkių dienos proga Nemuno deltos regioninio parko direkcija ...

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Šiuo metu septynios Lietuvos saugomos teritorijos yra įtrauktos į Ramsaro konvencijos sąrašus: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto rezervatai, Nemuno deltos regioninis...

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regionini...

Daugiau nei tūkstantis užtvankų bus įrengta Nemuno deltoje siekiant išsaugoti unikalią Aukštumalos aukštapelkę (Šilutės r.). Pakėlus vandens lygį sausinimo ir durpių kasybos nualintoje pelkėje bus išsaugotos vertingos pelkinės buveinės. Atsikurianti pelkės augalija sumažins klimato kaitą skatinančių...

Siekiant apsaugoti Mūšos tyrelio telmologinį draustinį - išskirtinį Šiaurės Lietuvos gamtinį kompleksą, kuris susideda iš aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų, Mūšos tyrelio pažintinis takas paskelbtas nerūkymo zona.

Pelkės ir šiaip yra gana šiurpus gamtos kūrinys, tačiau į šias pelkes įžengti drįsta, anaiptol, ne kiekvienas turistas, mat, pasak legendų, jose vaidenasi. GRYNAS.lt pristato šiurpiausių pasaulio pelkių sąrašą.

Rugsėjo 25 d. minimas Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato 40 metų jubiliejus. Rezervatas buvo įkurtas 1975 metais pietiniame Lietuvos pakraštyje. Čia saugomi didžiausias Lietuvoje Čepkelių pelkynas, mišku apaugusios žemyninės kopos, reti augalai, gyvūnai ir grybai, teigiama pranešime spaudai.

Gražiausiai pelkės atrodo vasaros pradžioje. Tačiau apsilankyti jose vasarai baigiantis taip pat verta. Žemaitijos nacionaliniame parke, Paburgės kraštovaizdžio draustinyje esančiose pelkėse surastas labai retas augalas - pelkinė uolaskėlė.

Ketvirtus metus organizuojamas „Efarmos“ bėgimas „Bebro kelias“ šiemet rugpjūčio 9 d. siūlys iki kaklo pasinerti į purvą, lipti iš gilių duobių, čiuožti „zip-line‘u" ir pasikrauti adrenalino visiems metams. Visa tai vyks tikroje lietuviškoje pelkėje.

Pinigais galima įvertinti ne tik tokius gamtos išteklius, kaip auksas, brangakmeniai, nafta ar akmens anglis, bet ir gyvąją gamtą - augaliją, gyvūniją. Ir nors tokios sumos sąlyginės, ūkininkai, gyvenantys saugomose teritorijose, gali realiai prisidėti prie itin retų rūšių išsaugojimo ir už tai gaut...

Žagarės regioniniame parke esančiame Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje nutiestas naujas pažintinis takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas. Jo ilgis – 3,60587 km. Einant tuo taku bus galima susipažinti su nuostabia saugoms teritorijos gamta.