Paulius Gritėnas

Į Lietuvą plūstant Lukašenkos režimo gabenamiems migrantams, turėtume atkreipti dėmesį ne tik į sienos stiprinimo klausimą. Lukašenka juk atakuoja ne sieną, o demokratiją. Kokios mūsų silpnosios vietos?

Prieš daugiau nei septyniolika metų Lietuva įstojo į Europos Sąjungą deklaruodama aiškų siekį – tapti pilnaverte vakarietiška valstybe. Ar išties užtikrintai žengiame Vakarų kryptimi?

Valstybėms ir jų visuomenėms įprasta susivienyti įvairių simbolinių švenčių, visokiausių pradžių ir pirmumų kontekste. Žymiai mažiau dėmesio skiriama ne tokioms malonioms datoms, primenančioms paskutiniąsias dienas ar akimirkas. Ar pakankamai mąstome apie baigtinumą?

Antradienį prie Seimo prasidėjo ir tris dienas tęsėsi Šeimos gynimo maršu prasidėjęs ir toliau vystomas protestas. Kokios gilesnės šio protesto konotacijos? Ar jame glūdi demokratinis, ar antidemokratinis impulsas?

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Sąjūdis suvienijo lietuvius nepriklausomybės atkūrimui. Pastaraisiais metais Sąjūdžio vardu dažnai pridengiami bandymai skaldyti visuomenę ar išrūšiuoti ją į geresnius ar blogesnius.

Visą savaitę po „Ryanair“ lėktuvo Atėnai – Vilnius teroristinio nutupdymo Minske ir „Nexta“ žurnalisto Ramano Pratasevičiaus bei jo bendražygės Sofijos Sapegos pagrobimo Aliaksandras Lukašenka buvo žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Ar verta tikėtis, kad Vakarų pasmerkimas ir sankcijos, kokio...

Sekmadienį Baltarusijos įvykdytas keleivinio lėktuvo užgrobimas dar kartą patvirtino, kad Lietuvai tenka neprognozuojamo režimo kaimynystė. Režimo, kurio diktatorius pasirengęs paversti savo valstybę Europos Šiaurės Korėja.

Pastarųjų savaičių įvykiai dar kartą patvirtino, kad už daugelio viešai aptariamų socialinių problemų, konfliktų ir dramų glūdi empatijos trūkumas. Paprasta problema, plačiame kontekste labai apsunkinanti visos valstybės gyvenimą.

Šeštadienį Vilniuje vyks Šeimos gynimo maršas, pramintas Didžiuoju. Iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių suvažiuos pasipiktinę žmonės, kurie pritaria organizatorių teiginiui, kad atėjo metas gintis. O kas puola?

Žiniasklaidos egzistavimą mes priimame kaip savaime suprantamą dalyką. Moderni visuomenė neįsivaizduojama be struktūruoto informacijos, naujienų pateikimo. Bet ar tikrai žiniasklaidos situacija tokia užtikrinta?

Visuomenės nuomonės apklausos dažnai pateikiamos kaip savotiškas koziris sudėtingų klausimų sprendime. Bet ar daugumos nuomonė yra pakankamas argumentas teigti, kad politinė valia turi būti pakreipta į kažkurią pusę?

Vienas skambiausių buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymų atrodo vis tikslesnis dabartinės Kremliaus politikos apibrėžimas. Putino Rusija nebesislapstydama veikia kaip teroristinė valstybė.

Politika – neabejotinai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Bet ar nedarome klaidos visas diskusijas paversdami politinių interesų konfliktais? Ar ne per daug mūsų gyvenime politinės perspektyvos?

Kelias savaites turėsime prabangą ginčytis dėl skiepijimo prioritetų. Bet artimiausiu metu problema taps pats skiepijimo klausimas. Dalis visuomenės ne tik išrankiai žiūri į griežta metodologija kurtas ir licencijuotas vakcinas, bet ir į pačią vakcinacijos idėją. Kodėl tiek nepasitikėjimo mokslu?

Dailininkas Samuelis Bakas tikina suprantantis, kad jo darbai šiandien įgijo šviečiamąjį pobūdį – padeda permąstyti istoriją. Pasaulio piliečiu vadinamas dailininkas dabar gyvena ir kuria Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Tačiau Vilniuje gimusiam ir Holokaustą išgyvenusiam kūrėjui yra tekę daug ...

Seime svarstant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovo atleidimo klausimą, ne tik salėje, bet ir už jos ribų grasinta istorijos perrašymu. Ar tai reali grėsmė?

Pandemijos laikas pasirodo vis didesniu nuovargiu visuomenėje. Nuovargis išlaisvina pyktį. Pastaruoju metu juntama vis didesnė įtampa ir nepasitenkinimas paliečia ne tik su karantino ribojimais susijusius jautrius klausimus. Kuo dangstome savo pyktį?

Taip dainavo legendinė grupė „Sportas“. Šie žodžiai dabarties procesų akivaizdoje įgauna dvigubą ironijos dugną.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda paviešino Piliečių asamblėjos idėją. Tai turėtų būti kultūringesnės ir turiningesnės diskusijos platforma, kurioje būtų sprendžiami visuomenei jautrūs ir aistras iššaukiantys klausimai. Tokie, kaip Stambulo konvencijos tvirtinimas. Ar ši idėja reali ir ar joje...

Vyrai. Moterys. Seksas. Nuo N. Harario aprašytų rankiotojų bendruomenių iki dabarties šeimų. Nuo pasišnibždėjimų Sankt Galeno vienuolyne iki konsultacijų seksologo kabinete. Nuo palikuonių dėl sosto iki kontracepcijos. Seksas yra neišvengiama kasdienybės dalis. Jei kasdien ir nesantykiaujame, tai ši...