Valstybės finansavimą gavusiems, tačiau studijas metusiems ar iš jų pašalintiems studentams kasmet pritaikomos finansinės sankcijos: reikia susimokėti už vieną studijų semestrą. Pastaraisiais metais tokių studentų daugėja.
Paulius Baltokas
69 straipsnių
„Eik, pasiklausk vaikinų, jie geriau supranta, negaišiu laiko čia“. Tai – dėstytojo patarimas medicinos studentei. Tyrimai rodo, kad panašūs seksistiniai užgauliojimai masiškai paplitę Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Įpareigojimas būsimiesiems medikams numatyti būsimą darbo vietą dar stojimo į universitetą sutartyje gali prieštarauti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams, mano Lietuvos studentų sąjunga (LSS).
Prasčiausiai dėstymo kokybę vertina Vilniaus Gedimino technikos universiteto ( VGTU) ir Klaipėdos universiteto studentai, save nesąžiningiausiais laiko Aleksandro Stulginskio universiteto ir VGTU ugdytiniai.
Studijuodamas klasikinę filologiją ar gamtos mokslus sunkiai rasi laiko darbui, tačiau yra tokių specialybių, kuriose pradėti dirbti būtina dar studijuojant. Antraip rizikuoji net nebūti pakviestas į darbo pokalbį.
Švietimo politikai bei verslininkai jau keletą metų moksleivius bergždžiai bando atbaidyti nuo socialinių mokslų.
Dauguma lietuvių – 64 procentai – pasisako už krašto gynybos finansavimo didinimą. Lietuvos partijos yra pasirašiusios susitarimą padidinti iki dviejų procentų BVP išlaidas gynybai iki 2020 metų.
Šiandieną dažnai girdime sakant, jog tikrų patriotų Lietuvoje – mažuma, o šiuolaikinė visuomenė stokoja patriotinių jausmų. Tad natūraliai kyla klausimas, ar įmanoma visuotinėje negatyvumo erdvėje išugdyti patriotišką jaunuolį?
Bėgantys iš Lietuvos lietuviai – jau seniai ne naujiena. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie jaunų žmonių emigraciją. Mintimis, kaip sustabdyti šį reiškinį, sutiko pasidalyti studentai ir moksleiviai.