286 straipsnių
Rašau Jums apimta dideles nevilties. Esme tame, jog gyvenu ne Lietuvoje ir čia man labai sunku. Sunku dėl dvasingumo stokos. Trūksta draugų, trūksta nuoširdaus šilto bendravimo. Niekam čia neatsiversi ir niekam čia neįdomu, kaip tu gyveni, viskas čia faina, o kas slypi po tuo faina, nežinai, gali nu...
TV3 socialinis eksperimentas „Tik nesakyk mamai“ šį, pirmadienio, vakarą 20.00 val. pačių dalyvių iniciatyva iškels jautrią ir nuolat diskusijas kurstančią temą – tos pačios lyties asmenų santykius. Dviejų dalyvių vaikinų čia lauks užduotis – bučiuotis į lūpas 30 sekundžių.
Sveiki, norėčiau jūsų patarimo ką daryti... Mane paliko mergina dėl mano padarytų klaidų t.y. kartais labai pavydėdavau arba net pasmurtaudavau, ko aš labiausiai gailiuosi ir nekenčiu savyje tos neapykantos visam pasauliui.
Ūkininkas A. Daukantas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojas vadino antstolio meilužėmis ir sugulovėmis. Tarnautojos kreipėsi į policiją. Bet ūkininkas tvirtina nieko neįžeidinėjęs, tik norėjęs paraginti geriau dirbti.
Mano situacija paprasta – įsimylėjau užsienietį. Ir dar... musulmoną. Užaugau konservatyvioje, patriotinėje šeimoje, įstojau į su lietuvių kalba susijusią specialybę, apsupau save dalyvavimu patriotiniais renginiais. Šimtus kartų juokiausi iš žurnaluose aprašomų situacijų apie mūsų merginas, įsimylė...
„Tik be emocijų!“- sušunka šiuolaikinis žmogus, tikintis, kad svarbiausia - tai ramybė, optimizmas ir stabilumas.
„Prieš kelias dienas pakėlė ranką vėl ir tą padarė jau prie vaikų. Jis yra pasakęs, jog jei jam nepaklusiu, muš mane, išmes visus mano daiktus ir t.t. Jis ir dabar nori, kad išeičiau iš jo namų, kad į butą mano nėra nieko įdėta, na o vaikus turiu palikti jam. Nuolat jaučiu baimę. Sutriko sveikata. A...
Anot psichoterapeuto Olego Lapino, meilės savo šaliai Lietuvoje trūksta dėl to, kad nesuprantame, kaip ji turi atrodyti. Specialisto teigimu, patriotizmas nebegali būti siejamas su nacionalizmu, o patriotai – su „mėsa patrankoms“. Meilė Lietuvai – visiškai natūralus jausmas.
Kiekvienas tikime aibe mitų. Tiems, kurie nevadovauja, atrodo, kad vadovo darbas paprastas - nurodei, ką padaryti ir sėdi „koją ant kojos“ susidėjęs. Tiems, kurie neprogramuoja, atrodo, kad tai tik kompiuterio klavišų maigymas. Panašių mitų gausu ir apie pardavimus.
„Tai kaip ėjimas skustuvo ašmenimis. Nukrypti į abi puses lengva. Kitaip sakant, tokia laimė - atsakingas užsiėmimas. Kad jis būtų iš tiesų atsakingas, man atrodo, jog jums reikia labai daug ir labai atvirai bendrauti. Pamiršti laimės ilgesį. Ieškoti bendros su šia moterimis krypties, planų bei inte...
Nors valdžia ragina žmones aktyviai pranešinėti apie asmenis, kurie neteisėtai gauna socialines pašalpas, šalies savivaldybių darbuotojai pripažįsta, kad lietuviai nėra linkę skųsti kaimynų. Savo ruožtu ekonomistė Aušra Maldeikienė pripažįsta, kad ir pati nepraneštų apie kaimynę, mėginančią išgyvent...
Turiu šeimą, mylimą vyrą, sūnų. Bet ką daryti - aš visko bijau?... Į Lietuvą bijau grįžti, nes joje tik blogi atsiminimai, vaikystės, paauglystės traumos...
Esu labai mylima, vyras myli mano dukrytę, nieko netrūksta, bet... negaliu atleisti biologiniam savo dukters tėvui. Niekada nebuvau nei pikta, nei kerštinga, bet pyktis jau valdo mano gyvenimą. „Kaip atleisti?“, - klausia skaitytoja. Jai pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas.
Laimės jausmui atsirasti reikalingas dalykas - netikėtai maloni būsena. Kuri, kad ateitų, dažniausiai reikia padaryti pasirinkimus, teigia psichoterapeutas Olegas Lapinas. Jis pataria merginai, kaip elgtis, atsidūrus gyvenimo kryžkelėje.
Susiklostė tokia situacija, kad pamilau draugę... Bėda tame, kad aš su ja bendrauju pusantrų metų. Pradžia buvo tokia, kad aš jai labai patikau, bet negalvojau, kad kažkas mums išeis, todėl laikiau ją tik drauge. Bet po metų supratau, kad aš jai kažką jaučiu. Bet tai pasakyti išdrįsau tik po kelių m...
Aš esu 24 mergina. Gyvenu Anglijoje 4 metus su seses šeima, turiu gerą darbą, gerai uždirbu, prieš metus nusipirkau Anglijoje namą, turiu viską ką noriu iš materialios pusės, viską turėjau ir gyvendama Lietuvoje. Bet neturiu pasitikėjimo savimi ir mintys apie savižudybę vis dažniau apima mane.
Per ketverius metus pakeičiau 6 darbovietes, pradėjau dirbti studijuodama. Niekaip negaliu apsistoti ties viena. Kadangi pagal išsilavinimą esu pedagogė, bet šiuo metu Lietuvoje niekas tokio darbo pasiūlyti negali, tad 4 metus dirbu pardavėja. Nesuprantu kur slypi problema, bet įsidarbinus iš karto ...
Atrodo, dar vakar viskas buvo gerai, tačiau... Šiandien renku sudužusios santuokos šukes. Viskas įvyko taip netikėtai.
Dažnai šeimose būna nesutarimai dėl Kalėdų šventimo - kur, pas ką, o iš tiesų gal visai nesinori, bet tarsi privaloma... Kaip čia yra - kas turėtų būti svarbiau - tradicijos, visuomenės nuomonė, ar tai, kaip mes jaučiamės ir norime daryti?
Laba diena. Štai jau 20 metų kaip esu vienišas, be draugų, artimų žmonių, kuriems rūpėčiau. Niekas nepaskambina, neatvažiuoja į svečius, ir aš nelabai turiu pas ką važiuoti.
