Olegas Lapinas

Šalia kelio pastatytas kryželis ar žvakutė avarijos vietoje gali priversti susimąstyti kelis vairuotojus, bet yra daug efektyvesnių priemonių. Taip tvirtina psichoterapeutas Olegas Lapinas. Tačiau su juo nesutinka Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, kuris mano...

Kaip išsaugoti ilgalaikius santykius? Kaip juos atgaivinti? Kaip įveikti santykių krizę? Tokius klausimus kelia Rūta, bandydama išsaugoti septynerius metus trunkančią draugystę.

Esu vyras, man 22metai. Pradėsiu tuo, kad draugauju su savo drauge virš 3 metų. Dabar mes jau 7 mėnesiai kaip gyvenam skirtingose šalyse ir mūsų santykiai yra labai keblūs, nes aš esu labai keistas žmogus taip drįsčiau pasakyti, galbūt dėl to, jog gyvenime turėjau labai daug psichologinio smurto nuo...

Nėra paprasta parinkti tinkamus žodžius išsakyti mano dabartinę būseną. Tai susiję su mano sprendimu nutraukti santuoką su vyru, su kuriuo išgyvenome 24 metus. Štai jau 4 mėnesiai, kaip nesame kartu, esame oficialiai išsiskyrę, abiejų bendru sutarimu, nors jis skirtis nenorėjo.

Man 31 metai. Po ilgos metų pertraukos (prieš 5 metus 4 metus draugavau su vaikinu. Po tos draugystės dar buvo įvairių pažinčių, pabandymų draugauti, bet daugiau pusmečio niekas nesitęsdavo) atrodo, radau žmogų, su kuriuo man gera būti. Nors mūsų pažintis trunka tik porą mėnesių, bet mes daug laiko ...

Netylant diskusijoms apie šių laikų technologijų poveikį vaikams, žinomas Lietuvos psichoterapeutas Olegas Lapinas primena, kad šios technologijos neišvengiamos ir vaikų auklėjime. Nors daug tėvų bijo technologijų, dabar, anot psichoterapeuto, yra nauji laikai, o jie mus skatina tobulėti. Be to, tec...

Mes visi norime būti partneriui ypatingi, vieninteliai. O prisiminimai, suformuotos nuostatos iš ankstesnių santykių tarsi trukdo tam.

Gamtinės tematikos vaikų vardai Lietuvoje yra populiarūs nuo seno. Eglių ir Ievų mūsų šalyje daugybė, tačiau yra ir kur kas retesnių bei įdomesnių gamtinių vardų. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vardų sąraše galima surasti ne vieną neįprastą vardą.

Visada buvau visiems nepatogi, nenorima, nepageidaujama. Na, beveik visiems. Mano galingos emocijos nuo paauglystės buvo tramdomos diržu, manipuliacijomis, trenksmais per veidą, psichoterapija ir vaistais.

Kai stebiu savo sūnelį, net pačioje giliausioje pasąmonėje nekyla mintis, kad gali būti, jog jam reikalinga pagalba. Bet pradėkime viską nuo pradžių.

Dar paauglystėje internete susipažinau su vaikinu, kuris palaipsniui tapo mano itin geru draugu. Jis gyvena visai kitame Lietuvos gale, per beveik 400 km nutolęs nuo manęs. Na, susitinkame ne per dažnai, tačiau nuolat bendrajame internetu bei telefonu.

Esu trijų vaikų mama. Vyriausiam vienuolika, po to turiu dukrą 9 m. ir metukų sūnų. Mano gyvenimas buvo labai negailestingas nei man, nei mano vyresniems vaikams.

Sveiki, turiu labai didelę problemą. Keturi metai gyvenu su vyru, man 24 jam 41, jis yra invalidas, nedirbantis žmogus. Gyvename su jo mama ir tėvu. Ir kuo toliau, tuo labiau mane visi trys jie erzina, o jis- labiausiai, kartais atrodo kad susprogsiu...

Gyvenu su draugu jau penkerius metus. Jis vyresnis už mane 8 metais. Pykomės nuo pat mūsų santykių pradžios. Maniau, jog tai normalu.. Na kol apsiprasime. Neapsipratom. Tebesipykstam iki šiol.

Jau 9 mėnesius gyvenu su vaikinu, kuris man pasipiršo. Jis porą metų vyresnis už mane. Viskas atrodytų kaip ir gerai bei gražu. Planuojame gyvenimą kartu.

Įsimylėjau vyrą, kuris už mane vyresnis 24 metais, tai normalu? Seniai jau su kažkuo noriu pasidalinti savo jausmais, tik nežinau su kuo. Mamai nenoriu pasakoti, bijau kad nusivils ar nesupras manęs, o su juo kalbėtis beprasmiška, bandžiau savo jausmus net surašyti į laišką ir jam palikti.

Rašau Jums, nes susidūriau su kiek netradicine situacija poroje ir kuo toliau, tuo labiau apie tai galvoju bei nežinau, kaip joje pasielgti.

Noriu paprašyti patarimo – kaip pasiruošti (jeigu tai apskritai įmanoma) artimo žmogaus mirčiai? Kol kas esu laimingas, nes visi artimiausi žmonės – tėvai, seneliai – yra gyvi ir pagal savo amžių geros sveikatos. Bet suprantu, kad ateis diena, kai jų neteksiu.

Man 30 metų. Esu jaunas, perspektyvus, turintis nemažai įvairios patirties, savo kainą žinantis vyras. Turiu gerą aukštąjį išsilavinimą. Viską šiame gyvenime pasiekiau savo galva ir savo jėgomis, be niekieno pagalbos. Šiuo metu taip pat turiu ir gerą darbą (ir tuo pačiu neblogai apmokamą).

Sveiki, šnekėsiu atvirai. Esu paauglys, kuris rūko žolę apie dvi savaites su tarpais. Tad noriu paklausti, jei mesčiau rūkyti, nors nesu tam priklausomas, ar man nieko neatsitiktų? Ar nebūtų jokių traukulių ar visokių kitokių sutrikimų?