24 straipsnių
Jupiterio palydovas Europa turi popaviršinį vandenyną. Nuo kosmoso ir mūsų akių jį skiria keliolikos, o gal ir keliasdešimties, kilometrų storio ledo sluoksnis, taigi bent kol kas apie vandenyno savybes galime spręsti tik iš netiesioginių įrodymų. Vienas jų – čiurkšlės, kurios kartais veržiasi pro į...
Jupiterio palydovas Europa po stora ledo pluta turi vandenyną, kuriame vyksta įdomios cheminės reakcijos ir gal net gali egzistuoti gyvybė. Viena iš medžiagų, naudingų gyvybei, yra deguonis – tai labai reaktyvi molekulė, galinti suteikti energijos įvairiems gyviems organizmams.
Visai gyvybei Žemėje būtinas vanduo. Ir net jei kai kuri gali be jo egzistuoti, veistis ir daugintis – niekaip. Ieškant gyvybės už Žemės ribų, dažniausiai irgi laikomasi požiūrio, kad jai reikės vandens. Bet ne visada: nors jai dėmesio skiriama mažiau, neatmetama ir hipotezė apie visiškai kitokia bi...
Saulės sistemoje, už Žemės ribų, esama daugybės urvų. Vien Mėnulyje priskaičiuojama keli šimtai galimų urvų angų, Marse – virš tūkstančio, o Saturno palydove Titane – daugiau nei du tūkstančiai. Pridėjus Cererą, Enceladą, Europą, Tritoną, Plutoną ir Charoną, skaičius viršija 3500.
Kai kalbame apie nežemiškos gyvybės paieškas už Saulės sistemos ribų, paprastai dėmesys kreipiamas į planetas, panašias į Žemę: uolines, galinčias turėti paviršinio vandens ir atmosferą. Būtent atmosferos stebėjimai bus pagrindinis gyvybės pėdsakų paieškų metodas artimiausioje ateityje.
Ar gali būti, kad senoviniai Marso organizmai mito akmenimis? Turint omeny, kad kol kas apskritai nežinome, ar ten kada nors buvo gyvybės, tvirtai atsakyti į šį klausimą negalime. Bet tai nesustabdė mokslininkų, kurie išnagrinėjo, kokį poveikį tokie mikroorganizmai galėjo turėti Marso uolienoms.
Tyrėjai trečiadienį pranešė pastebėję vandens garų, pasklidusių aukštai plonoje Marso atmosferoje ir suteikiančių naujų užuominų, ar Raudonojoje planetoje kadaise galėjo būti gyvybės.
„Aš manau, kad yra šansas, jog egzistuoja gyvybė už Žemės ribų, nes mūsų planetoje nėra nieko unikalaus“, – pasakoja profesorius emeritas, buvęs NASA JPL direktorius Charles Elachi. Anot jo, nežemiška gyvybė gali slėptis net ir Saulės sistemoje.
Ne vieną dešimtmetį JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kaupta medžiaga apie neatpažintus skraidančius objektus (NSO) pagaliau tapo prieinama visuomenei.
Jei vaikystėje smalsiai žiūrėdavote į naktinį dangų ir esate matę filmų apie ateivius, tikriausiai pasvajodavote apie jų atvykimą. Arba to bijodavote. O kas jei ateiviai iš kitų planetų jau buvo apsilankę Žemėje? Skamba kaip siaubingai ekstravagantiška idėja? Taip mano Harvardo universiteto astronom...
Vyriausiasis SETI instituto astronomas Sethas Shostakas yra pasiryžęs lažintis, kad nežemišką gyvybę surasime dar iki 2036 metų.
Žvelgiant į žvaigždžių išmargintą naktinį dangų kyla klausimas, į kurį bandoma atsakyti jau daugelį amžių – ar esame vieni šioje Visatoje? Vieniems – tai tik filosofinis pasvarstymas, o mokslininkams – daug dėmesio reikalaujantis klausimas, rašoma pranešime spaudai.
Kinijos 500 metrų apertūros sferiniu radioteleskopu FAST, didžiausiu pasaulyje vienos antenos radioteleskopu, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesį prasidėjusių bandymų iki šių metų rugsėjo vidurio buvo aptikti 224 nauji pulsarai, nurodė teleskopo vyriausiasis inžinierius.
Veneros atmosferoje yra dujų, kurios Žemėje gali būti siejamos su gyvais organizmais, pirmadienį paskelbė mokslininkai.
Tarp Marso ir Jupiterio skriejančioje nykštukinėje planetoje po paviršiumi yra sūrus vandenynas, todėl ji tampa dar viena nežemiškos gyvybės buveinės kandidate
Europinė misija į Marsą buvo atidėta iš dalies dėl koronaviruso plitimo. Dabar greitu metu tikrai nesužinosime ar Marse kažkada egzistavo gyvybė.
Naujas mokslininkų atradimas gali suteikti gana daug reikalingos informacijos apie galimą gyvybę mūsų Saulės sistemoje. Pasitelkę naują tyrimų technologiją, mokslininkai tvirtina aptikę nežemiškos kilmės baltymą. Jis slėpėsi prieš daugiau nei 30 metų į Žemę nukritusiame meteorite, rašo „Science Aler...
Netrukus galime sulaukti atsakymų.
Svarstymų apie gyvybę už Žemės ribų būta dar Antikos laikais, bandymų jos ieškoti galime aptikti dar XIX amžiuje. Rimtesnės paieškos prasidėjo su SETI projektu septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje ir po truputį tęsiasi iki šių dienų. Pastaraisiais metais paieškos pereina į naują, labiau sistema...
Paukščių take gali būti daugybė tarpžvaigždinių ateivių civilizacijų, rodo naujausias mokslinis tyrimas. Mes tiesiog apie tai nežinome, nes ateiviai pas mus nesilankė jau 10 mln. metų, rašo sciencealert.com.
