New Scientist

Kvantinių skaičiavimų revoliucija brendo ilgai. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje teoretikai suvokė, kad kvantų mechanika paremtas kompiuteris kai kurias užduotis gali atlikti nepalyginamai sparčiau už įprastus, klasikinius kompiuterius. Bet kvantinio kompiuterio sukūrimas jau pats savaime ...

Australijos mokslininkai sukūrė technologiją, gebančią perduoti vaizdą iš vaizdo kameros tiesiai į smegenis – tokia „bioninė“ akis padės kai kuriems akliesiems matyti, rašo „New Scientist“.

Neįsivaizduojate ryto be gaivinančios arbatos puodelio? Išbėgę iš namų sustojate nusipirkti puodelio stiprios kavos? O gal pirmas cigaretės dūmas tarsi nušviečia blankų rytinį pasaulį? Įpusėjus dienai pajuntate koncentracijos stygių? Pradeda streikuoti atmintis, o jūsų gabumai tarsi „išgaruoja“. Bet...

Olandas Frankas Hoogerbeetsas prognozuoja, jog šiandien, gegužės 28 d., 16:00 val. vietos laiku (Lietuvoje tuo metu bus gegužės 29 d., penktadienis, 2:00 val. nakties) Kaliforniją sudrebins milžiniškos galios – net 9,8 balo pagal Richterio skalę – žemės drebėjimas. Tokio galingo drebėjimo seismologų...

2014 metų spalis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad Afrikos vakaruose greitai gali rastis po daugiau, nei 10 000 naujų Ebolos atvejų kas savaitę. „Arba mes sustabdome ebolą dabar – arba teks atsidurti visiškai beprecedentėje situacija, kuriai plano neturime,“ skelbia JT reagavimo kom...

Mokslininkų tyrimas, parodęs, kad atskiri radijo bangų pliūpsniai iš tolimosios Visatos tarpusavy susiję matematiniais ryšiais, vėl atgaivino viltis, kad mums gali signalizuoti nežemiški gyventojai. Tačiau kas iš tikrųjų slypi už šių signalų? „New Scientist“ svetainė bando atsakyti į šešis dažniausi...

Ar naujos rūšys atsiranda atsitiktinai? Ar po kitas planetas irgi laigo nuogos beždžionės? Kodėl nekarksėjo Darvino kikiliai? Genetinis gyvybės žaidimas yra kova tarp atsitiktinumo ir determinizmo. Bet kas galų gale laimi?

Gali būti, kad artimiausia Saulės sistemai daugianarė žvaigždė Kentauro Alfa turi net dvi Žemės tipo planetas. Nors jose gyvybei per karšta (temperatūra siekia apie +1500°C), mokslininkai yra linkę manyti, kad tos planetos, ko gero, yra didesnės planetinės sistemos elementai, o, Kembridžo planetolog...

Jau grei­tai au­to­mo­bi­liai be vai­ruo­to­jų su­kio­sis mie­stuo­se, lauk­da­mi, kol ga­lės mus pa­vė­žė­ti. Juo­se nebus vairo ar stab­džių; įsė­dę ga­lė­si­te nu­snū­sti ar pa­žiū­rė­ti fil­mą. Ši vi­suo­me­ni­nio trans­por­to prie­mo­nė su­ma­žins spūs­tis ir šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių ...

Ateina sunkūs laikai visiems doriems katalikams, netikintiems klimato kaita.

Į kur JAV kosmoso agentūra NASA per ateinančius metus ketina pasiųsti žmogų? Ir ką šios agentūros atstovai mano apie avantiūristus, ketinančius juos aplenkti žmogaus gabenimo į Marsą lenktynėse? Apie tai leidinio „New Scientist“ žurnalistams papasakojo NASA vyr. mokslininkė, planetų geologė Ellen St...

Amerikiečių inžinieriai sukūrė kontaktinius lęšius, kurie gali vizualinę informaciją išvesti tiesiai į akis. JAV kariškių finansuojamas projektas numato sukurti naujus įrenginius, kurie bus skirti lėktuvų pilotams. Apie tai praneša puslapis „New Scientist“.

Mū­sų pa­žan­gi ci­vi­li­za­ci­ja pa­sta­ty­ta ant len­gvai iš­gau­na­mos ang­lies, naf­tos ir du­jų. New Scientist gvil­de­na al­ter­na­ty­vią is­to­ri­ją, ku­rio­je gl­ūdi pa­mo­kos mu­ms vi­siems.

Infliacijos teoriją ištiko agonija. Tie pa­tys re­zul­ta­tai, šiais me­tais šlo­vin­ti, kaip aki­vaiz­džiai demons­truo­jan­tys in­flia­ci­nio Visatos mo­de­lio pasekmes – ir taip nu­ro­dan­tys mul­ti­Visatos egzistavimą – da­bar, re­gis, da­ro dia­me­tra­liai prie­šin­gą da­ly­ką. Jei re­zul­ta­tai...

Tirpstant ugnikalnių šlaituose esantiems ledynams, gali susiformuoti milžiniškos nuošliaužos, kurios sunaikins ne tik netoliese esančią infrastruktūrą, bet ir nušluos nuo žemės paviršiaus ištisus miestus, tokius kaip Sietlas, informuoja „ New Scientist “.

Tam, kad gyvosiose sistemose vyktų biocheminiai procesai, reikalinga energija. Paprastai energija gaunama katabolizmo metu, o tam naudojamos energijos turinčios medžiagos, tokios kaip gliukozė. Pastarąją organizmas naudoja kaip maistą. Tačiau mokslininkai nustatė, jog gamtoje egzistuoja bakterijos, ...

Ankstyvos vaikystės prisiminimus ištrina tuo laikotarpiu ypač greitai augančios naujos smegenų ląstelės, rašo „New Scientist“.

Iš dirvos metalus pasisavinantys augalai galėtų išvalyti senas kasyklas ir leisti ūkininkams išgauti vertingus išteklius, dar labiau neardant aplinkos.

Spermatozoidas – tai vyriškoji ląstelė, skirta apvaisinti kiaušinėlį. Dėl savo lankstumo bei ištvermės, šis lytinės sistemos komponentas jau seniai traukė bioinžinierių dėmesį, o kaip teigiama naujausiame „New Scientist“ pranešime, spermatozoidų pritaikymu jau susidomėjo ir robotikos specialistai.

Fui, berniukai! Paaiškėjo, kad viena primatų genties koatų rūšis gyvena griežtai pagal lytis susiskirsčiusioje visuomenėje, todėl, kad ilgiau laiko praleidę su patelėmis, patinai pradeda jas mušti, rašo „New Scientist“.