nerimas

Psichiatrai pirmadienį paskelbė, kad didelė dalis pasveikusių COVID-19 pacientų susiduria su smarkiai išaugusia rizika susirgti psichinėmis ligomis. Didelės apimties tyrimo metu nustatyta, kad net 20 proc. asmenų, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu, per 90 dienų yra diagnozuojamas psichiatrinis sutri...

Šiandienės situacijos pasekmė – nerimas, kurio režime šiuo metu veikia didžioji dalis pasaulio žmonių. Mat dėl pandemijos daug dalykų pakibo ore, o nežinomybės statusas ne vieną atsekė ir į darbo vietą.

Nors koronaviruso sukeltas karantinas turėjo neigiamos įtakos Lietuvos gyventojų psichologinei sveikatai, didžiausi iššūkiai laukia ateityje. Kaip teigia psichologė psichoterapeutė Irena Masiulienė, depresijos simptomus dabar dar labiau sustiprina ne tik augantis nerimas dėl ateities, bet ir ateinan...

Savo paslaptingumu sapnai žmoniją domina nuo senų laikų. Sapnus buvo bandoma iškoduoti kaip paslėptas žinutes – dažnai su pranašišku turiniu, kaip tam tikrą užuominą to, kas žmogaus laukia ateityje. Senovės graikai manė, kad nakties vaizdiniai yra dievų siunčiamos žinutės žmonėms, o jas aiškindavo d...

Dažnam iš mūsų noras pasiekti profesinę sėkmę užima svarbiausią vietą ir nustumia į šalį kitus gyvenimo aspektus. Vis dėlto darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra svarbi ne tik mūsų psichinei ir fizinei gerovei, bet gali turėti įtakos ir karjerai. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad visiems tenka ...

„ Sveikatos recepte “ – apie lietuvių psichinę sveikatą. Pasak Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus profesoriaus Arūno Germanavičiaus, nuo psichinės sveikatos smarkiai priklauso ir fizinė sveikata. Tad jei pavyktų pagerinti psichinę būklę, neabejotinai pagerėtų ir lietuvių fiz...

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad net 95 proc. žmonių kiekvieną dieną dėl kažko jaudinasi ar bijo. Kiti tyrimai atskleidžia, kad net 38 proc. žmonių nerimauja nuolat, ir į tai žvelgia kaip į neatsiejamą kasdienybės dalį. Taigi vieni nerimaujame (bijome) kasdien, kiti – rečiau, tačiau šį nemalonų ...

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento bei suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio teigimu, šiuo metu dažnai girdima frazė „per daug atsipalaidavome“ kelia ne tik daug klausimų, bet ir yra vartojama daug dažniau nei vertėtų. Pasak docento, toks pasakymas žmonėms visiškai...

Tyrimų duomenimis, dėl koronaviruso pandemijos daugelio žmonių emocinė būsena pablogėjo, rašoma pranešime spaudai.

Neramūs laikai mums visiems kelia stresą ir nerimą. Vis daugiau žmonių dažnai patiria nerimo ar panikos priepuolius. Tai – itin sunkūs išgyvenimai, kurie gali sukelti dar rimtesnes protinės sveikatos problemas. Jei tik jaučiate, kad tuoj vėl palūšite, prisiminkite kvėpavimo kvadratu metodą.

Praėjusį pavasarį prasidėję suvaržymai ir karantinas paveikė žmonių savijautą. Įdomu, kaip pandemijos laikotarpiu jautėsi tie, kas turi naminių gyvūnų augintinių? Ar augintiniai praskaidrino izoliacijos dienas? Apie tai kalbamės su vilniete vaikų psichologe, kaniterapijos specialiste Joana Grygutis,...

Neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pasaulinė COVID-19 pandemija privertė sunerimti absoliučią daugumą dirbančių lietuvių. Kas, susiklosčius tokiai situacijai, mums kelia daugiausia streso?

Nors karantinas pratęstas iki vasaros, daugelis ribojimų jau panaikinta, todėl tarytum įžengiame į naują ir laisvesnį laiką.

Koronaviruso protrūkis pasaulyje neabejotinai palietė visas gyvenimo sritis. Jau nuo pat karantiną paskelbimo Lietuvoje pradžios psichologai pastebi, kad žmonių poreikis konsultuotis išaugo kelis kartus. Ką daryti su kylančiu nerimu ir baimėmis? Apie tai laidoje „ Delfi 11 “ pasakojo Respublikinės V...

Nemažai žmonių skundžiasi, kad dabar, t. y. per karantiną, nuvargę pasijunta daug greičiau nei įprastai. Normaliomis aplinkybėmis net vakaroti iki vidurnakčio, esą, nebūdavo sunku, tačiau kai tenka kęsti izoliaciją, noras griūti į lovą apima jau dešimtą valandą vakaro. Daugelis nuoširdžiai stebisi, ...

Psichologai pastebi, kad karantinui būdinga atskirtis ir atsiribojimas nuo įprasto judraus gyvenimo būdo neigiamai veikia žmonių psichinę sveikatą. Dažnas mūsų šiomis dienomis patiria neigiamas emocijas – nerimą dėl ateities, įprasto gyvenimo būdo ilgesį, vienišumo jausmą. Tiesioginės transliacijos ...

Nomofobijos (nuo ang. no more phone) – baimės likti be telefono – būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kart...

Neretai garsai, kuriuos valgydamas skleidžia kitas žmogus, gali kone išvesti iš proto. Mokslininkai sako nustatę, kokia neurologinė jungtis atsakinga už tai, kad kyla noras smurtauti prieš garsiai čepsintį ir kramtantį asmenį.

Išgyvenimai, netektys, finansinės problemos, rūpesčiai darbe, sveikatos sutrikimai, santykių nutraukimas ir kitos negandos ne vienam tampa pagrindine įtampos ir patiriamo streso priežastimi. Dėl patiriamos nervinės įtampos gali atsirasti ne tik įvairių negalavimų, tokių, kaip nemiga, tačiau ir panik...

Koronaviruso grėsmė ir šalyje paskelbtas karantinas – dažniausiai nūdienoje aptariamos temos. Susiklosčiusi situacija ir nežinomybė, kuo ir kada visa tai baigsis, kelia stresą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Nerimas ir baimė – šių dienų palydovai, kurių draugija gali imti varginti vis labiau, o ...