1370 straipsnių
Nerijus Mačiulis – Lietuvos ekonomistas, gimęs 1979 metais Kaune. NUo 2010 metų jis yra paskirtas vyriausiuoju „Swedbank“ ekonomistu. Nerijus Mačiulis rašo straipsnius, teikia konsultacijas finansų rinkų, investicijų valdymo, makroekonomikos, išvestinių finansinių priemonių klausimais.
Šešių mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ kirto 4 proc. ribą, ties kuria svyravo pastaruosius mėnesius. Kartu su kredito įstaigų marža ji sudaro paskolų aptarnavimo kainą. Dalis ekonomistų mato didelę tikimybę, kad jau pasiekta „Euribor“ riba ir paskolų turėtojai kitąmet turėtų sula...
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį spręs dėl bazinių palūkanų normų. Rinkų ir analitikų nuomonės išsiskiria, ar euro zonos reguliuotojas ryšis dešimtą kartą iš eilės didinti palūkanas. Sutariama, kad jų mažinimas turėtų įvykti kitąmet, o su juo – ir laipsniškas paskolų naštos mažėjimas gyventoja...
Vidutiniam namų ūkiui įsigyti namus – butą ar gyvenamąjį namą – tampa beveik nebeįmanoma. Šiandien būstą sostinėje jau drąsiai galime vadinti prabangos preke. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad laukiantys, krentančių nekilnojamojo turto kritimo, gali ir nusivilti.
Nepaisant to, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį augo labiausiai euro zonoje, šalies ekonomika liepą–rugsėjį galimai vėl susitraukė, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad Seimui nepriėmus mokesčių reformos, Lietuva gali negauti iki 250 mln. eurų, numatytų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) fondo. Jis taip pat akcentavo, kad beveik visos šios lėšos jau yra išleistos ir už tai...
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose E...
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jau šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje gali siekti apie 2,5 proc. Pasak jo, dar yra daug erdvės prekių pigimui, o taip pat šiais metais toliau sulauksime defliacinių mėnesių.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 proc. mažesnės nei liepą, pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vis augęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius šalyje jau perkopė 2000 eurų ribą. Tiesą, įdomu tai, kad vidutinis atlyginimas šiemet labai paaugo viešajame sektoriuje ir prieš mokesčius dabar jis siekia 2088 eurus, o štai privačiame sektoriuje – vidutinė alga 2000 eurų ribos dar nepa...
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad mokesčių reformai trūksta ambicijos. Pasak jos, nebuvo atliepti pagrindiniai tikslai, deklaruoti mokestinių pokyčių paketo pristatymo pradžioje.
Maisto produktų kainos Latvijoje ir Estijoje jau siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį, Lietuvoje – yra arti jo, teigia „Swedbank“ banko padalinio Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija.
Nepaisant spartesnio nei tikėtasi antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimo, „Swedbank“ nekeičia prognozių – Lietuvos BVP šiemet turėtų sumažėti 0,3 proc. „Swedbank“ ekonomistai mano, kad palūkanų normų šuolis dar sukrės daugelį ekonomikų bei mažina kitų metų augimo prognozes.
Ekonomistai skaičiuoja, jog kol pigo drabužiai, elektra ir daržovės, pabrango mėsa, apgyvendinimo paslaugos, vaistai ir kelionės. Tokie kainų pokyčiai jau vadinami amerikietiškaisiais kalneliais. Ar krintančios kainos yra įprasta vasaros tendencija bei kas laukia toliau, LNK žiniose pasakojo „Swedba...
Anot ekonomistų, pramonės nuosmukis Europoje ir toliau gilėja, o ženklų, kad bus geriau – kol kas nesimato. Pramonė vadinama ekonomikos garvežiu, esą, jei stoja pramonė – stoja ir ekonomika, o, kad stabdžiai nuspausti, baldus gaminanti įmonė „Vilmers“ sako jaučianti jau kurį laiką. Kuo pasigirti net...
Antroji metų pusė Lietuvos ekonomikai nežada jokių malonių staigmenų. Infliacija iš šalies traukiasi nenoriai, o Europos kova su ja turi savo kainą, nugulančią ant žmonių ir verslo pečių sunkia brangstančių paskolų našta. Analitikai teigia, kad pramonei gerų žinių nėra, gyventojams būsto įperkamumas...
Dar prieš metus bazinės palūkanų normos euro zonoje svyravo apie nulį, tačiau infliacija privertė reguliuotoją didinti palūkanas ir taip „vėsinti“ ekonomiką. Ketvirtadienį numatomas devintas didinimas iš eilės. Ekspertai sako, kad rudenį vėl kartoti šį žingsnį jau būtų klaida.
Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad infliacija euro zonoje artėja prie Europos Centrinio Banko (ECB) iškelto 2 proc. tikslo. Bet, anot jo, tai vyksta ne dėl institucijos palūkanų kėlimo politikos, bet dėl globalių tendencijų ir krentančių žaliavų kainų.
Lietuvis užfiksavo, kaip tas pats Lietuvos gamintojo sūrelis bei leidai pigiau kainuoja šalimais esančioje Latvijoje nei pas mus. Šis palyginimas sukėlė diskusiją visuomenėje: kodėl už mūsų gamintojų produkciją mes susimokame daugiau?
Europos Centrinio Banko (ECB) tikslas vidutiniu laikotarpiu pasiekti 2 proc. infliaciją dalies ekonomistų vertinamas nevienareikšmiškai – vieni tvirtina, kad toks rodiklis nėra pagrįstas, kiti – kad tai yra racionalus sprendimas.
