neapmokestinamas pajamų dydis

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Seimo opozicinės frakcijos siūlo vadinamajai parlamento Dialogo grupei savo antiinfliacinį planą, kuriame yra energetikai, maisto kainoms ir mokestiniams pakeitimams skirtų iniciatyvų. Dalis jų jau ne kartą buvo skelbtos viešoje erdvėje.

Finansų ministerijos pasiūlytas naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis smarkiai per žmonių kišenę nekirstų, mano ekspertai. Įtariama, kad tai gali būti žingsnis pripratinant gyventojus prie visuotinio mokesčio idėjos. Tačiau, ar tikrai toks mokestis įsigalios? Koją gali pakišti ir numatyta...

Pasiūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai nebus didelė našta gyventojams, prognozuoja finansų ministrė, pabrėždama, kad ministerija yra atvira tolesnėms diskusijoms ir pasiūlymams.

Viena nuo karo bėganti ukrainietė Lietuvoje teigia iš pradžių galėjusi gauti mažesnį nei minimalų atlyginimą ir tik įsikišus jos globėjai alga tapusi „kaip lietuvių“. Įmonė aiškina, kad rūpinosi darbuotojų interesais, nes jiems gali tekti mokėti daugiau mokesčių.

Nuo birželio 1-osios įsigalioja naujos socialinės paramos išmokos: 5 proc. didėja senatvės ir valstybinės pensijos, tai pat kitos įvairios išmokos, kompensacijos.

Infliacija, planuojamos didinti bazinės palūkanų normos, nedarbo augimo rizika rodo, kad šie metai nežada ekonominio atokvėpio Lietuvai, tačiau kitąmet galima tikėtis grąžos iš investicijų į infrastruktūrą, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina siūlymus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA). Pasak jos, reikia užduoti klausimų, ar pinigai turėtų būti skirti pensijų, papildomų įvairių socialinių išmokų indeksavimui, energetikos kainų augimo apribojimui, ar pa...

Seimo nariai antradienį priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatytas didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis. Skaičiuojama, kad dėl to uždirbančiojo minimalią mėnesinę algą pajamos „į rankas“ padidės 16 eurų. Tam tikro padidėjimo gali tikėtis ir visi kiti, kurių atlyginimas...

„Sodrai“ paskelbus, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei gyventojų pajamų augimas, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė Ministrų Kabinetui siūlo skubiai peržiūrėti antiinfliacinių priemonių paketą.

Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad gyventojams būtina padėti išgyventi dabartinį „sunkų laikotarpį“ ir švelninti infliacijos poveikį jų perkamajai galiai, tačiau pabrėžia, kad Vyriausybės atitinkamas paketas Seime svarstomas „labai vėluojant“.

Šiuo metu Seime svarstomą patikslinto šių metų valstybės biudžeto projektą įvertinusio Lietuvos banko (LB) teigimu, numatytos papildomos infliacijos padarinių švelninimo priemonės turės santykinai nedidelį bendrą poveikį infliacijos rodikliui ir kainų augimą sumažins 0,3 proc. punkto, palyginti su s...

Siekiant sumažinti politinę įtaką didinant neapmokestinamąsias pajamas (NPD) ir minimalią mėnesio algą (MMA), Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ragina Vyriausybę nustatyti ryšį tarp šių dydžių. Tačiau komitetas kaip itin brangų atmetė siūlymą suvienodinti NPD ir MMA.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ateityje gali priklausyti nuo darbuotojo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad Vyriausybės siūlomas 2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos padarinių švelninimo paketas galėtų dar labiau paskatinti infliacijos augimą. Kita vertus, ministrė pirmininkė pažymi, kad šiuo paketu tiesiogiai paveikti valstybės nereguliuojamas kainas apskritai nėra ban...

Seimui priėmus patikslintą 2022 metų biudžetą ir nuo birželio antrą kartą šiemet padidinus valstybės remiamas pajamas (VRP), socialines pašalpas ir kompensacijas už šildymą galėtų gauti maždaug 21 proc. daugiau gyventojų (31,5 tūkst. daugiau), sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas aiškina, kad nepamokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas iki minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio reikalautų pakankamai reikšmingų finansinių išteklių.

Mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams lengvinant infliacijos naštą, asmenys, priklausantys vidurinei klasei, palengvėjimo pajus kiek mažiau. Jų pajamoms NPD didinimas įtakos neturės, tačiau, pasak ekonomistų, jie naudą pajus iš elektros ir dujų kainų kompensavimo. Visgi, kaip buvo aiškinama eko...

Seimui ketvirtadienį pristatytas patikslintas 2022 metų šalies biudžeto projektas. Jį atnaujinant didžiausias dėmesys tenka trims kryptims: infliacijos pasekmių švelninimui ir energetinei nepriklausomybei, pagalbai karo pabėgėliams, taip pat kritinei Lietuvos infrastruktūrai ir saugumui. Finansų min...