269 straipsnių
Žemė ir Mėnulis maždaug prieš 800 mln. metų patyrė itin smarkų meteoritų lietų, per kurį bendra atsipalaidavusi energija buvo 30 kartų didesnė negu daug vėlesnio asteroido smūgio, nušlavusio dinozaurus, sakoma antradienį paskelbtoje naujoje studijoje.
Kosmose platybėse slepiasi daug neįprastų dalykų. Astronomai aptiko keturis blankius objektus, kurie, remiantis jų skleidžiamomis radijo bangomis, yra apvalaini, tačiau ryškesni kraštuose. Įdomu tai, kad šių objektų negalima priskirti jokiai dabartinei astronominei klasei.
Pietų Ašigalis per pastaruosius 30 metų sušilo tris kartus greičiau nei likusi planetos dalis, o taip nutiko dėl šiltesnių tropinių vandenynų temperatūrų, rodo naujausias tyrimas.
Mokslininkai ilgą laiką jį vadino tiesiog daiktu. Tai paslaptinga futbolo kamuolio dydžio fosilija, aptikta Antarktidoje ir ilgą laiką laikyta viename Čilės muziejuje, kol kažkas išsiaiškins, kas gi čia per daiktas.
Apsiginklavę kiaurai augaliją matančiais lazeriais archeologai aptiko didžiausią ir seniausią kada nors aptiktą senovės majų paminklinį objektą – milžinišką dirbtinę platformą. Ją prieš daug daugiau nei 1000 metų naudojo dangaus kūnų judėjimo ir mūsų vietos Visatoje suvokimui.
Niekam ne paslaptis, kad pasaulinis atšilimas skatina daugybę gyvūnų visame pasaulyje palikti savo įprastinę gyvenamąjį vietą. Tačiau neseniai atlikta išsami analizė atskleidė, kad jūrinės gyvūnų rūšys šešis kartus greičiau nei žemės rūšys plūsta link ašigalių.
Marso branduolys greičiausiai susideda iš geležies ir sieros mišinio, bet įmanomos ir kitos priemaišos. Nustatyti sudėtį įmanoma nagrinėjant seisminius – planetos drebėjimų – duomenis, bet tam reikia žinoti, kaip garso bangos sklinda branduolio medžiagoje.
Mokslininkų komanda sugebėjo „nulaužti“ dviejų tabako augalų rūšių genetinį kodą ir dabar šie augalai šviečia. Ir tą daro per visą savo gyvavimo laikotarpį. Kiaurą parą. Vaizdas nuostabus. Atrodo, lyg „Avataro“ filmas būtų tapęs realybe. Bet net ir tai ne pabaiga.
Naujo tyrimo duomenimis, naujasis koronavirusas išlieka ore ten, kur daug žmonių, ir prastai vėdinamose patalpose. Taigi tyrimas patvirtina teiginį, kad COVID-19 gali plisti oru per smulkių dalelių koncentracijas – aerozolius.
Šunų nosies galiuke yra savotiškas infraraudonųjų spindulių jutiklis, leidžiantis šiems keturkojams aptikti smulkiausius temperatūros pokyčius, pavyzdžiui, kai netoliese yra kitų gyvūnų. Švedijos Lundo universiteto ir Vengrijos Eotvoso Lorando universiteto mokslininkai teigia, kad jų atradimas gali ...
Kiek vandens yra didžiausioje Saulės sistemos planetoje? 1995 metais NASA zondas Galileo pabandė rasti atsakymą – krisdamas į Jupiterio gelmes, jis siuntė informaciją apie deguonies kiekį planetoje, o žinant, kiek yra deguonies, galima apskaičiuoti ir vandens garų kiekį.
Nesvarbu, ar tai tik virtuvėje lašantis čiaupas, ar balas taškantis lietus – visi šie lašai savyje turi nemažai energijos. Jei tik išmoktume panaudoti lašėjimo energiją, galėtume pasiekti tikrai daug. Honkongo miesto universiteto mokslininkai neseniai sukūrė generatorių, kuris galėtų padėti vandens ...
Dešimtmetį trukęs didžiulis tyrimas, kurio metu buvo sekvenuojami dešimčių skirtingų vėžio rūšių genomai, leido išsiaiškinti, kaip susidaro augliai. Studijos rezultatai gali padėti sukurti geresnius ir labiau konkrečiam vėžiui pritaikytus gydymo būdus.
Naujo tyrimo duomenys parodė, kad Vakarų Antarktidos ledyninis šelfas yra mažiau stabilus, nei iki šiol manė tyrėjai. TBlogiausia tai, kad naujo tyrimo išvados nepaneigia senesnės mokslininkų nuomonės – tik laiko klausimas, kada ledyno tiesiog nebeliks.
Dauguma vartotojų nežino apie odos priežiūros produktuose ir drabužiuose esančias chemines medžiagas, kurios gali būti kenksmingos. Tokie dirbtiniai ingredientai kaip parabenai, kurie yra naudojami siekiant prailginti odos priežiūros produktų galiojimo trukmę, siejami su hormonų pusiausvyros sutrikd...
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose, kur dulkės jungiasi į vis didesnius darinius. Mažytės dulkės susidūrusios sulimpa viena su kita, panašiai kaip dulkės mūsų kambariuose. Dideli rieduliai išsilaiko sukibę dėl gravitacijos, kuri po truputį suteikia augančiai planetai apvalią formą.
Už 7 800 šviesmečių, Gulbės žvaigždyne, yra neįprasta juodoji bedugnė. Ji pavadinta V404 Cygni, ir 2015 metais visame pasaulyje teleskopais buvo stebima, kaip ji, pabudusi iš snaudulio, savaitę rijo gretimą žvaigždę.
Po audringų orų išėję į paplūdimį Kalifornijos įlankos gyventojai išvydo kai ką neįtikėtino – visas paplūdimys buvo nusėtas keistais gyviais, kurie primena varpas.
Žaliavoriai – vieni iš didžiausių ir įspūdingiausių mįslingo ir pavojingo Australijos vorų pasaulio personažų. Ir, žinoma, vienas didžiausių vorų bijančių žmonių košmarų. Jų apvalūs pūkuoti kūnai ir ilgos kojos nepalieka abejonių – tokia kompanija tik stipriausių nervų turėtojams, rašo sciencealert....
Saulės sistemos kūnai yra skirstomi į įvairias kategorijas. Aštuoni didžiausi yra planetos, mažesni – nykštukinės planetos, dar mažesni – asteroidai. Skirtumas tarp pastarųjų dviejų grupių remiasi kūno formą nulemiančiomis dominuojančiomis jėgomis.
